METALOfonas: PARAŠAS
Ketvirtoji Tarptautinė Šiuolaikinio Metalo Meno Bienalė   

METALOfonas: PARAŠAS  (2018 10 04 - 11 04)

Koncepcija. Šiuolaikinio metalo meno bienalė METALOfonas Vilniuje rengiama jau ketvirtąjį kartą. Tai vienintelis Lietuvoje tarptautinis metalo menui ir juvelyrikai skirtas renginys, įgyjantis vis didesnį mastą ir tampantis vis svarbesniu tiek menininkams, tiek ir žiūrovams. Pavadinimas simboliškas: Metalofonas – instrumentas, sugebantis prakalbinti metalą. Tačiau metalas gali tapti ir ryškiu fonu naujoms mintims skleistis, nesvarbu, kokiu pavidalu jis kūriniuose pasirodytų.

2018 m. bienalė „METALOfonas“ – ypatinga. Ypatingi šie metai – Lietuva mini savo Nepriklausomybės šimtmetį. Ypatinga ir parodai pasirinkta vieta: Lietuvos Nacionalinio muziejaus Signatarų namų parodų salė. Ši erdvė įpareigojanti, specifinė, istoriškai labai reikšminga. Būtent Signatarų namuose buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas – dokumentas, oficialiai paskelbęs ir įtvirtinęs nepriklausomybės paskelbimą. Kiekvieno signataro parašas – asmeninis patvirtinimas, indėlis į nepriklausomybę. Todėl ir 2018 m. bienalės tema – “Parašas/Signature”. Tai ir aliuzija į Signatarų namus, ir parašus ant Nepriklausomybės akto, o drauge – tai ir skatinimas demonstruoti savo meninę individualybę, meninį braižą. Kiekvieno menininko maniera yra tarsi jo asmeninis parašas, kuriuo jis ženklina aplinkinį pasaulį. Kiekvienas autorius savo parašu patvirtina savo buvimą pasaulyje; kiekvieno menininko kūryba yra jo parašas.

Profesionalūs su metalu dirbantys menininkai kviečiami dalyvauti tarptautinėje šiuolaikinio metalo meno bienalėje METALOfonas: PARAŠAS ir savo kūryba pasirašyti ant pasaulio ir ant Lietuvos.

Bienalės atidarymas – 2018 m. spalio 4 d.


Projektą dalinai remia Lietuvos Kultūros Taryba.

Ulla Ahola (FI)

My work deals with the everyday. I represent the small moments of life and my work is emphasized by the incompleteness and disappearance of mundane life. In my work I point out what already exists. I try to find divisible meanings from the intimate. My aim is to make visible, to bring imperceptible and ordinary to appear and under view. To awaken one to think about what one is doing and experiencing.

Mano darbai susiję su kasdienybe. Aš įkūniju mažus gyvenimo momentus ir mano darbai pabrėžia kasdienio gyvenimo neišbaigtumą ir nykimą. Savo darbuose nurodau į tai, kas jau egzistuoja, bandau rasti intymumo reikšmes. Mano tikslas - išryškinti ir parodyti tai, kas nematoma, kasdieniška ir sunku apčiuopti. Atsibusti ir pagalvoti apie tai, ką darau ir patiriu.

Nevin Arig (TR/FR)

Ruth Sara Brown (UK, Scotland)

Mano darbą daugiausia įkvėpė vietos. Kaip žmonės apmąsto vietas, kurias apgyveno, kaip vietos apmąsto juose gyvenančius žmones.

Parašas – tai žyma, kuri veikia kaip tapatybės ir ketinimo įrodymas; vieną vieta įspaudžia žmoguje, o kitus žmogus palieka vietoje. Žmonės ir vietos gali keistis, fragmentuotis, kai keičiasi buveinės ir jų gyventojai.

 

My work is largely inspired by places. How people reflect the places they have inhabited, how places reflect the people which inhabit them.

A signature is a mark that acts as a proof of identity and intent; One is left on a person by a place, and on each place by it’s persons. Interchangeably, people and places can be altered, fragmented as their habitats and inhabitants change.

Between the lines and layers

Each person has a colour palette like a signature expressing joy and sadness, freedom and captivity, beauty and madness ... I'd like to find those essentials that lie between the lines of a written, in the subtle shades of a sunset, in the silence of someone's expresses and understands me in my silence and only with my colours that I can be identify ... at every moment of life. However in this series, the main idea was to express an instinctive perception of each lines of life into material, form, and and colour as a jewellery

Tarp linijų ir sluoksnių

Kiekvienas žmogus turi spalvų paletę kaip parašą, kuris išreiškia džiaugsmą ir liūdesį, laisvę ir nelaisvę, grožį ir beprotybę... Norėčiau rasti esmę, glūdinčią tarp eilučių, subtiliuose saulėlydžio šešėliuose, kito žmogaus tyloje ir supratime, kai lieka tik mano spalvos, pagal kurias galima mane atpažinti...kiekvienu gyvenimo momentu. Šioje serijoje paggrindinis tikslas buvo išreikšti juvelyrika kiekvienos gyvenimo linijos instinktyvų suvokimą medžiagoje, formoje ir spalvoje.

Monika Brugger (FR)

Pokalbis su Pauline F., 2017, Kosmetinė

Maža juoda suknelė. Linas, medvilnė, dydis 38-42

Antpirštis! Auskarai, kolekciniai antpirščiai, auksas, granatai.

Antpirštis! Žiedas, kolekcinis antpirštis, auksas

Ant pirštų galiukų /Segė, sidabras, emalis, auksas

Conversation with Pauline F,  2017 Vanity case

Das Kleine Schwarze I Robe, linen, cotton, cuts 38-42 I a thimble!  I Earrings, collected thimbles, gold, garnets I  a thimble!  I Bague, collected thimble, gold I On the tip of fingers I Broche, silver, enamel, shibushi

Siegfried De Buck (BE)

Savo kūriniuose Siegfried De Buck naudoja laisvą vaizdinę kalbą. Darbo rezultatas – kūrinys, demonstruojantis stiprią asmenybę ir meninį talentą. Jo kūriniuose matoma griežta kontrolė, o svarbiausi dalykai yra techika ir elegancija. Darbų leitmotyvas – įvairių medžiagų dermė, ypač dažnas aukso derinimas su nebrangiomis medžiagomis. Kiekvienas Siegfried De Buck kūrinys turi savo istoriją.

 

In his creations Siegfried De Buck melts an image language, which completely flows out of himself. The result is an oeuvre which shows a strong personality and an artistic talent. His work shows a great control in which technique and elegancy are the main factors. The combination of materials, particularly gold with non –precious materials, is also a leitmotiv in his work. Each creation of Siegfried De Buck has his own story.

Photo:Didier Verriest

Linnea Blakeus Calder (NO)

Mes visi paklūstame gamtos ritmui, bet tai, kurlink pasuka kiekvieno mūsų atsisuka gyvenimas, gali nustebinti. Gyvenimas staiga pakrypsta kita vaga, palikdamas visiškai naujus pėdsakus, tai – kelionė be žemėlapio.

 

We are all subordinate to nature’s cycle, but how life turns out for each of us, can surprise.

Life suddenly takes different directions, making totally new footprints, it is an unmapped journey.

Isabelle Carpentier (BE)

Mano abstrakčių formų struktūros panašios į organiškus pavidalus, sudėliotus iš daugybės spalvotų fragmentų, kurie kaip chaotiškas spiečius panardina mus į begaliniai mažus dydžius. Naudoju medžiagas, kur stiklas organiškai įsijungia ir atskleidžia savo intensyvumą. Jei kalbėtume apie asmeninį parašą, tai – nepaklusimas tradicijoms, kodų peržengimas, noras surasti naują kvėpavimą, naują suvokimo būdą.

 My structures of abstract  forms are  similar to organic masses, composed of a multitude of colored  fragments, like a chaotic swarm that plunges us into the infinitely small. Using materials in which the glass material integrates and reveals its intensity. Looking for a personal signature, the idea being to disobey traditions, to transgress his codes, to find a new breath, a new way of seizing them.  

Eglė Čėjauskaitė-Gintalė (LT)

Septynios adatos, kurių skylutėse pavaizduoti simboliai. Kaip patarlėje „Neieškok adatos šieno kupetoje”. Mano patirtis sako, kad ieškome dažniausiai to, ko nesame pametę. Džiugus suvokimas būna, kai tai, ko ieškome, atrandame savo šeimoje, savo tautoje, savo viduje. Užtenka tik būti savimi, klausytis ir išgirsti...

Seven needles with symbols depicted in their holes. Like in a saying “Looking for a needle in a haystack”. My experience taught me that usually, we search for what we have never lost. It is a happy realisation when we find what we were looking for in our family, our nation, inside ourselves. All that is needed is to be true to yourself, to listen and to hear…

Putte Helene Dal (NO)

Mano juvelyrikos išeities taškas yra rasti objektai, nauji ir seni. Aš masinės gamybos daiktuose ieškau asociacijų ir funkcijų, kurias iššaukia formos, tuomet skirtingas dalis sujungiu taip, kad jos įgautų naują turinį ir kitą kontekstą. Savo kūryboje juvelyriką aš tyrinėju kaip prasmingą ir asmenišką nešiojamą meną, o drauge ji – ir mūsų visuomenės komentaras.

Platumos – subtilus Arkties kaip teritorijos komentaras; tai plotas, į kurį reikia atkreipti dėmesį dėl klimato kaitos ir didelės aplinkos pažeidimų rizikos, kai naudojami labai pažeidžiamos gamtos ištekliai. “Adata” gali būti suvokiama kaip rodyklė ar smeigtukas tylai suardyti. Kažko trūksta – subtili nuoroda į ledą, kuris tirpsta Arktyje. Gabaliukas žemėlapio nupjautas, mažutis peiliukas žymi žmogaus įsikišimą. Išmetimas nurodo į tai, kaip mūsų visuomenė atsisako žmonių, kurių nenori (pabėgėlių, narkomanų, elgetų), bet taip pat tai gali reikšti ir pojūtį, kai tave palieka artimas žmogus ar esi atleidžiamas iš darbo. Sėdinti figūra gali būti pasukta įvairiais kampais. Šis kūrinys buvo sukurtas ARKIVET (menininkų grupei, kurios narė aš esu, projektui “Worthless”.

 

The starting point of my jewelry is in objects I find, old as well as new. I look for the potential in mass produced things through a play with associations and function based on the forms, to then combine the different part so they get a new content and another context. In my artistic work I explore jewelry as meaningful and reflective wearables on the personal level, and as comments of our society.

 

Latitudes is a subtle comment on the Artic as an area we need to focus on because of climate changes and the very high risk of environmental damages by exploiting the resources in a very vulnerable nature. The «needle» can be understood as a pointer or as a pin to break the silence. Something is missing is a subtle comment on the ice that is melting in the Artic. On piece is «sliced» of the map (and physically in the metal), the mini letter knife indicates human involvement. Dumping refers to how we as society discard us of people we do not want (e. x refugees, drug addicts, beggars), but also the personal feeling of being dumped in a relationship or dumped/ fired from a job. The figure is sitting on a seat that can be turned around to different angles. This piece was made to ARKIVET’S (artist group I am part of) project, Worthless.

Hilde De Decker (BE)

I scrape some golden leftovers, pearls, tar and polishing wire together to make new work. It’s enjoyable to notice again the real and timeless luxury of jewellery; which still lies in its expression of the dear and the personal, the precious and the vulnerable. But the disruptive appearance of these chains are a reflection of our time too; as fragmentation, demolition and restore has become part of our daily life - and work.

Aš surenku aukso likučius, perlus, dervas ir poliravimo vielą, kad sukurčiau naujus darbus. nuostabu vėl matyti tikrą belaikę juvelyrikos prabangą, kuri vis dar glūdi tame, kas brangu ir kas asmeniška, kas puošnu ir pažeidžiama. Bet trūkstamos grandinėlių dalys irgi yra mūsų laikų atspindžiai; fragmentacija, griovimas ir atstatymas tapo mūsų kasdienio gyvenimo ir darbo dalimi.

Marytė Dominaitė (LT)

Frieda Dörfer (DE)

The guilloche engraving lines are engraved in the metal sheet. Line for line. The engraver helps me create a super precise ornament, but it's me who sets the levers and turns the crank-handle. I decide which line is next, so that the pattern looks the way I want it. My patterns are my signature.

Išgraviruotos linijos metalo plokštumoje. Linija po linojos. Graveris padeda man sukurti ypač tikslų ornamentą, tačiau aš esu ta, kuri kontroliuoja ir nusprendžia, kuri linija bus sekanti, kad raštas būtų toks, kokio aš noriu. Mano raštai yra mano parašas.

Åsa Elmstam (SE)

Dauguma mano darbų turi politinę potemę.

Projektą “Daiktai” kūriau daugelį metų. Jis skirtas pertekliniam vartojimui.

 

Mes perkame vis daugiau ir daugiau net ir kalbėdami apie klimato kaitą ir pasaulio pabaigą, kaip mes ją įsivaizduojame. Rinka visuomet siekia padidinti pardavimus, kad pasaulinė ekonomika funkcionuotų. Naujas sezonas atneša naujas madas jūsų namams, jūsų kūnui, jūsų tapatybei, jūsų statusui – atsisakyk seno, įsigyk naują. Tai man kelia didžiulį nerimą - ne tik todėl, kad man neramu dėl ateities, bet ir dėl to, kad aš kaip “darytoja” irgi esu vartojimo grandinės dalis.

 

Most of my work is about political issues.

My project “Things” have been with me for many years. It focuses on overconsumption.

–We buy more and more, even though we talk about climate change ending the world, as we know it. The market always needs to increase their sales in order for the world’s economy to work. New seasons bring new trends, for your home, for your body, for your identity, for your status – out with the old in with the new. This is a source of great anxiety for me, not only because I worry about our future, but also as a “maker” myself I am part of the consumerism food chain.

Mano gyvenimas, kaip ir kūryba – spiralė. Atsiduriant kylančios spiralės toje pačioje vietoje, tik kitame lygmenyje, kinta. Kinta,  tačiau išlieka atpažistamas.

Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė (LT)

Išsilaisvinę iš rusiškų ,,namų" renkamės laisvus nuo (...) produktus.
Įsibėgėję laisvintis, nejučia tampame laisvi ir nuo lietuviškumo geno.

Having broken free from Russian “home”, we are choosing free from (...) products.
Because of the inertia of freeing ourselves, inadvertently we become free from the Lithuanian gene, too.

Katrin Feulner (DE)

Kiekviename mano darbe yra daugiau ar mažiau rastų objektų (metalo laužo), kuriuos renku. Man malonu įžiūrėti šiuose objektuose naujas formas ir dirbti su medžiagų atsparumu. Juvelyrika kaip rezultatas slypi jausme ir sprendime. Naudodama tokį darbo metodą aš bandau sukurti kažką asmeniška ir unikalaus, kaip “parašą”.

Every piece I make consists, more or less, of found objects (scraped metal) I collect in my surroundings. It‘s a pleasure for me to look for new forms in these objects and to work with the resistance of the material. What becomes jewellery lies in a feeling and in the decision. In this way of working I try to create something personal and unique like a „signature“.

Jantje Fleischhut (NL)

Series: Lost in translation and back to moon, 2009
Brooch: flybyprobe
Material: gold, silver, resin, tourmaline

 

Darijus Gerlikas (LT)

Erdvė, tarsi jūros gelmė ir jos ryšys su energija – banga kaip jėga, žadinanti minties proveržį. Tai juvelyro Darijaus Gerliko kūrybinis parašas.

Space is like the depths of the sea and its connection with energy – a wave is like force stirring a breakthrough of thought. That is the artistic signature of the jewellery artist Darijus Gerlikas.

Sophie Hannagarth (CH/FR)

The letters, L and N or Lietuvos Nepriklausomybės, are forged in an iron bar. As two letters of a signature they hang in balance 
on a chain at the same level. The work of wrought iron allows a writing in hairline, as the graph style of the act 
of independence of Lithuania. 

Worms intimacy, are wrought iron bracelet shaped as worms Suggestive, it summons vigorous tensions, plays turgescences, knots and curves, shapes voluptuous arabesques the expression of a vital force, essential, pygocole.

Raidės L ir N - Lietuvos Nepriklausomybės, iškaltos iš geležies. Kaip dvi parašo raidės jos kabo pusiausvyroje ant grandinės tame pačiame lygmenyje. Kaltinės geležies darbas leidžia sukurti rašymo įspūdį, kaip grafinį nepriklausomybės akto pasirašymo veiksmą.

Živilė Guigaitė (LT)

Darbas sukurtas mąstant apie išliekamumą ir laikinumą. Apie tai, kokie yra žmogaus buvimo ženklai. Bandant surast būdą, kuris perteiktų subjektyvų pasaulio suvokimą – taip, kaip parašas patvirtina tam tikru laiku užimamą individualią poziciją. Ieškant būdo kalbėti apie tai, kad laiko tėkmėj išlieka tik tai, ką stengiamės išsaugot.

This work has been created from contemplation about temporality and durability. About the signs that attest to human existence. From searchingfor a way that would convey a subjective perception of the world.The way a signature confirms an individual stance taken at the given time. From searching for a way to talk about the fact that what lasts in the passage of time is what we put efforts to preserve.

Heidemarie Herb (DE/IT)

Kiekviename “Panta rhei” ciklo darbe parodomas pokytis, nuolatinis judesys, kuris niekuomet nepasikartoja. Kiekvienas kūrinys turi savo charakterį ir suformuoja savo unikalią tapatybę.

Peter Hoogeboom (NL)

Nuo 1994-tųjų, kai pradėjau savo juvelyrikoje naudoti keramiką, aš dirbu su moliu. Žmonės mato tai kaip mano ženklišką medžiagą drauge su liejimo kaip metodo naudojimu. Šiame cikle aš koncentruojuosi į įtrūkusią, sudaužytą keramiką: sudaužyto gyvenimo metaforą. Objektai sąmoningai deformuoti ir suspausti, pavidalai, kurie yra sudaužyti ar nevykusiai išimti iš formų ir senais laikais būtų atmesti, dabar yra priimami.

Since 1994 when I introduced ceramics in my jewellery, I’ve been working with clay. People regard this my signature material with the production method of slip casting in particular. In this series I focus on distorted, broken ceramics: metaphors for damaged life. Shapes are deliberately deformed and pressed, and pieces that appear cracked or misshapen out of their moulds and would have been discarded in the old days, are now appreciated.

Ramunė Jundaitė-Misevičienė (LT)

Parašo idėja transformuojasi į dinamišką bio kodą, sistemą suformuojančią abstraktų ornamentų labirintą. 

Emalio technika ir tapybinė kalba mikroskopinėje miniatiūroje talpina begalę detalių kuriančių vientisą kompoziciją. Suausta chaotiška minia tarsi struktūrizuotas daugiasluoksnis kultūrinis atvaizdas, nešantis savyje žmogaus gyvybės apraiškas, šventumą, vertybes, viskas kas po laiko… apsisprendimo galia užfiksuota parašu. 

The idea of a signature is being transformed into a dynamic biological code, a system which creates an abstract maze of ornaments.

The enamel technique and the language of painting allow to fit into a microscopic miniature a myriad of details forming a continuous composition. The interwoven chaotic crowd is like a structured multi-layered cultural reflection containing within itself expressions of human life, sanctity, values, everything that with time… It is the power of decision fixed with a signature.

Rasa Jundulaitė (LT)

Kibernetinėje erdvėje keičiasi tapatumo sąvoka. Vis dažniau keliamas saugumo klausimas, reikalaujantis dažno identifikacijos patvirtinimo. O kaip atrodytų virtualus pasaulis perkeltas į realybę? Ar kartodami tą patį veiksmą netampame mašinomis?

 

The concept of identity in cyberspace is different. An increasing demand on security is requiring frequent identification. And how does the virtual world look like in reality? Aren’t we turning into machines by doing repetetive actions?

Karina Kazlauskaitė (LT)

     Darbų kompoziciją sudaro du objektai, kurie atlikti iš gyvulinės kilmės pergamento, aukso, žalvario, medžio plaušo plokštės. Pergamentas (šiuo atveju iš išdirbtos kiaulės pūslės), kuris buvo naudojamas jau nuo 24 a. pr. Kr. atspindi parodos „Parašas“ temą, simbolizuoja dokumentą, o auksinės vinys čia alegoriškai perteikia įvykio nuotaiką.

The composition consists of two objects made from parchment of animal origin, gold, brass and wood fiberboard. Parchment (in this case, made from specially treated pig bladder), which was used from as early as the 24th century BC, reflects the theme of the exhibition, “Signature”,standing as a symbol for a document, while gold nails is an allegory to convey the mood of the event.

Mervi Kurvinen (FI)

Svarbiausias žmogus mano gyvenime, žinoma, esu aš. Antra pagal svarbumą yra mano šeima. Nesu tikra, ar Bunny Gang yra tokie svarbūs.

Bunny Gang tiria visas medžiagų rūšis, pavyzdžiui, akmenis ir garsų bangas.

MINA, 6 metai

 

The most important person in my life is of course me. The next important is my family. 

I’m not sure if the Bunny Gang is that important. 

The Bunny Gang study all kinds of materials such as stones and sound waves.

– MINA, 6 years 

Marie-Louise Kristensen (DK)

Break Away from the Conventional

2017

brooch

silver, 585 gold, milliput, acrylic

Malene Kastalje (DK)

Siekiu interpretuoti mūsų gyvenimų pažeidžiamumą, kol bandome surasti balansą tarp mąstymo griežtumo ir jausmų grožio. Užgriebiu tas mūsų dalis, kurias stengiamės paslėpti, dalykus, kurie glūdi nuošaliuose kampeliuose, klaidas, tysančias kaip mažos realybės atplaišos.  Galutinis rezultatas gali būti suvokiamas kaip vidaus pratęsimas, materializavusios kūno ataugos.

I seek to interpret the vulnerability implicit in our lives, while trying to find a balance between misgrowth, mental strength and sensual beauty. I grasp the parts of ourselves that we tend to hide, excrescences get picked from abandoned corners, errors sneak in and lay down like small pockets of reality. The final pieces can be perceived as an extension of the interior, materialized as visible body growths.

Emmanuel Lacoste (FR)

“O”  buvo pradėtas dekonstruojant konceptualizavimą, nes norėjau prasiskverbti prie savo asmeninio kūrybos būdo esmės.

Aš panaudojau savo paties odos dabalą – išpjoviau iš savo nugaros didelį apskritimą, išdžiovinau, apdorojau ir galiausiai padengiau lakštiniu auksu.

Auksas panaudotas savo paprasčiausia ir subtiliausia forma, “kad paslėptų tai, apie ką nekalbama ir padarytų tai labiau priimtina”.

“O” has been conceived by deconstructing conceptualization in order to get to the core of my personal way of creating. I used a single piece of my own skin, cut out of my back in a shape of a big circle, dried and prepared, and finally covered with gold leaf.

Gold is used in its simplest and most delicate form to “mask the unspeakable and make it more acceptable”.

Lore Langendries (BE)

“Paslėpk fragmentą” – naujas mano kūrybos etapas. “Paslėpk fragmentą” atidengia ar paslepia, priklausomai nuo to, kaip arti jis yra nuo jūsų odos. Ar fragmentas vis dar kelia asociacijas su gyvūnu, iš kurio jis kilęs, o gal raštas ar forma kuria naujas nuorodas. Fragmentai koncentruojasi į tam tikrą odą, natūralią plaukų augimo kryptį ir specifines detales, panašiai kaip fotografiniame vaizde, kur subjektas apibrėžiamas kuriant naują realybę. Nuskutus plaukus, dėmesys susitelkia į paslėptas detales. Tai neatskleidžia to, kas jau ir taip neaiškiai matėsi, tai atskleidžia naujas medžiagos ir formos struktūras, plauko plonumo vaizduotės žaismą ir intriguojančią vizualinę kalbą.

 

With Hide, the Fragment I’m presenting a new phase in my work. Hide, the Fragment reveals or conceals, depending on how close it is to your skin. Does the fragment still evoke associations with the animal from which it originates, or does the pattern or shape elicits new references. Fragments focus on the particular skin, on the natural hair direction and specific details, similar to a photographic image in which a particular subject is defined, creating a new reality. By shaving the hair it is a focus on hidden details. It doesn’t reveal what you can see vague already, it rather reveals new structures of matter and form, a hair-fine imagery and intriguing visual language.

Claire Lavendhomme (BE)

Kada papuošalas yra gražus? Ką tai reiškia? Man grožis pasireiškia kaip būdas atidengti paslepiant. Kaip savotiškas drovumas, užsimetus šydą. Jei man reikėtų išrinkti darbą, kuris galėtų būti mano “parašas”, tai būtų “kišeninė juvelyrika”, kurią kuriu nuo 1999 m. Eksponuojamas darbas vadinasi "&", o šis ženklas savo ruožtu reprezentuoja komunikacijos supratimą juvelyrikoje.

When is a jewel beautiful? What it mean? For me, beautifulness expresses itself as a way of unveiling while concealing. Like a kind of modesty, of veiling. If I had to choose a jewel that would represent my signature, it would be a « pocket jewellery » that I make since 1999. The one presented here is called "&" which is like another signature representing the notion of communication present in the jewel.

Eimantas Ludavičius (LT)

Heading 1

Aušros Vartai - viena svarbiausių Vilniaus vietų. Aušros Vartų Madona - vienas svarbiausių miesto ženklų. Miesto parašas. O jos karūna - jos galios simbolis. 

Sandra Malaškevičiūtė (LT)

Parašas - šiai temai pasirinkau grafiti. Nes manau,kad tai ryškus paprasčiausio autoriaus parašas - nuo nepadoraus žodžio iki sudėtingo piešinio, ar net politinio protesto. 
Naudodama grafiti šriftus, sukūriau 2 seges. Vienoje segėje žodis “Laisvė”, kurią skiriu Lietuvos nepriklausomybės aktui. O kitoje mano vardas - kaip Lietuvos pilietės. 

Signature. For this theme, I chose graffiti. Because I think that it is a visually impressive signature of every graffiti author – from a swearword to an intricate drawing or even political protest. 
I created two brooches using graffiti fonts. One of them features the word “Freedom”, which I dedicate to the Act of Reinstating Independence of Lithuania. The other – my name, a name of a Lithuanian citizen.

Simona Martinkutė (LT)

„Vardan tos“

Vardan tos savo kūną išrašysiu tik gimtąja kalba. Vardan jos galvą kelsiu, pasirašydama – aš Lietuvos.

Mano pačios kūną puošia  ištatuiruoti tik lietuviški tekstai.

Juos darbe atspindi naudota kiaulės oda, kurioje išrašyti stiprūs lietuviški žodžiai, apnerti linu.

“In Lithuania’s dear name”

In Lithuania’s dear name, I’ll adorn my body exclusively in my native language. In Lithuania’s dear name, I’ll raise my head by putting asignature – I belong to Lithuania.

My body carries tattoos of exclusively Lithuanian texts.

In my work, they are reflected in the usage of pigskin withpowerful Lithuanian words inscribed on it, crocheted around with linen thread.

Veera Metso (FI)

Popierius labai susijęs su sutartimis, kurias patvirtiname savo parašu.  Ši pakabukų serija yra mano parašas: ji parodo, ką aš noriu deklaruoti gyvenime. Nepriklausomybė man yra lygi laisvei, kuri eina kartu su atsakomybe: atsakomybe už savo mintis ir veiksmus. Kiekvienas iš darbų turi pavadinimą ir pasižadėjimą dorybei. Metalas perteikia kiekvienos dorybės nuotaiką. 

Paper has a strong connection to contracts we agree on with our signature. This series of (inde)pendants is my signature: it represents what I wish to affirm in the existence. Independence for me equals freedom that walks along with responsibility: responsibility of our own thoughts and actions. Each of the pieces have a name and an affirmation of a virtue. Metal shapes the atmosphere of each virtue, that otherwise develop through similar processes of learning.

Veera Metso (FI)

Merlin Meremaa (EE)

Mano darbai paremti greičio sąvoka. Lyg piltum išlydytą metalą į šaltą vandenį ar pasirašinėtum – daliai šio proceso gali pasiruošti, bet galutinis rezultatas visuomet nenuspėjamas, pasarantis kiekvieną kūrinį visiškai unikaliu. Šie kūriniai padaryti iš plonos vielos – labai lengvos ir trapios medžiagos, kuri kaitinta ir suspausta penkias tonas sveriančiu kūju. Rezultatas – kaip grafiškas raštas, kaip tūkstantis unikalių parašų, surašytų vienas ant kito.

My works are based on a concept of rapidity. Something like pouring molten metal into cold water or giving a signature - part of this process we can prepare but the final result is always unpredictable, making every piece something totally unique. These works are made of thin wire structure – an very aery and fragile material which then is heated and squashed with the blacksmit power forging hammer under 5 tons. The result is like a graphic pattern, like thousand unique signatures handwritten on each other.

Una Mikuda (LV)

Trys darbai - kaip mano dienoraštis. Kiekvienas darbas atspindi kažką, ką patyriau ir jaučiau. Naudodama abstrakčius simbolius ir tekstą, kuriu savo istoriją ir pasakoju apie savo jausmus. Tai mano būdas dienoraščio rašymą paversti nepriklausoma autoriaus parašo manifestacija.

Three jewelry pieces were made as my diary. Each piece is reflecting one emotion – something that I’ve experienced and felt. Using abstract symbolic elements and text, I’m making my own story and giving my emotions to the audience. This is my special way how writing of a diary becomes independent manifestation and author’s signature. The process of making each jewelry piece is the moment of undisturbed conversation between me and material.

Marc Monzo (ESP)

Turn

Silver

Bracelet

2018

Ted Noten (NL)

“Fahionista”

necklace

3d printed nylon with 18 krt of gold

Anneli Oppar (EE)

Mano darbas yra mano ir kompiuterio visuma. Mano vizijos ir klaidos gali augti eksponentiškai, jei jos kyla iš nelinijiškumo, kurį mums teikia naujausios technologijos. Aš galiu išeiti už kontrolės ribų kartu su kompiuteriu. Kompiuteris padaro mane nepriklausoma, padarydamas “mano pėdsakus” unikaliais.

My work is summary of me and the computer. My visions and mistakes can grow exponentially if they are tracking nonlinearity that late technology is leading us. I can go out of control with the computer. Computer makes me independent making “my track” unique.

Roberta Pavone (IT)

Mes esame skirtingi. Mes kovojame už savo nepriklausomybę ir tuomet esame priklausomi nuo visko.

Apparently, we are different. We fight for our independence and then we depend on everything

Kristi Paap (EE)

Mano juvelyrika – tos pat prigimties, kaip prislopintas garsas ar garsi tyla. Pajudinta ji skleidžia garsą – ji priverčia jus pastebėti tylą. Kaip ir gamtoje, kai stiprus vėjo gūsis priverčia nendres dainuoti.

Dėvėtojas ir papuošalas dalijasi ta pačia kraujotaka, viskas yra viena – tam reikia neįtikėtinos stiprybės ir pažeidžiamumo tuo pačiu metu.

 

My jewellery is a part of natures low-key sound or loud silence. When put in motion, it makes quite some noise – it makes you aware of the silence like in nature when a heavy blast of wind makes the reed sing.

The wearer and a piece of adornment share the same blood circulation, everything is one - it conceals enormous strength and vulnerability of life at the same time.

Nathalie Perret (FR)

Expirantium Imagines gali būti suvokiami kaip “mirštantys vaizdai”. Jie tam tikra prasme netiesiogiai atspindi tai, kaip laikas negailestingai ardo marmurą, akmenį, kapinių žolę. Jie tarsi laiko metonimija, nesustabdoma ir tuo pat metu visiškai bevalė

Akmuo – geologinis laikas – jokių ketinimų

Keramika – amato laikas – atminties ketinimai

Plokštuma – meninis laikas – negatyvūs ketinimai

Objektai visais trimis atvejais kuria negatyvumą, savo svoriu užguldami krūtinę kaip atmintis ir tuo pat metu kaip priemonės užfiksuoti laikui, kurio tiesiogiai nematome (deformuoti, išblukę, įskilę), bet kuris, griežtai kalbant, priverčia mus jausti.

EXSPIRANTIUM IMAGINES: could be qualified as 'images that die'. Indirect mirrors, in some way, of the degradation that time, inexorable, continues to produce on marble, stone, funerary grass. If not places them of a transfer, a metonymy of a time unstoppable and yet devoid of all will.
· Stone - geological time - zero intention

· Ceramics - craft time - commemorative intention

· Plate - artistic time - negative intention
Objects, in all three cases, effect of a negativity that only the fact of supporting those objects, dropping their weight on the chest, as a memory and at the same time as a device to capture that time not directly visible (bitten , fissured, blurred) can, strictly speaking, make you feel.

 

Ruudt Peters (NL)

Naujausiuose Ruudt Peters darbuose atrodo, jog MA yra refleksijos būdas, skirtingai nuo kitos jo kūrybos. Apmąstymų vieta, erdvė, dimensija – kažkas, ką matai, bet negali pasiekti ar priartėti. Tai darbas kaip apreiškimas. Šie darbai neturi rankų pėdsakų ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie vengia būti vadinami juvelyrika, kaip daugelis Ruudt Peters kūriniai. Veidrodis, padengtas juodais plėmais, baseinai, kuriuose sūkuriuoja kita plotmė. Tada kitas kūrinys, kur atsiveria gelmė, lyg žvelgtum į kristalą. Žiedas, atrodantis lyg būtų iš dūminio kvarco, tačiau iš tiesų jis padarytas iš sluoksniuotos žmogaus sukurtos medžiagos. Veidrodis gali būti gilus ar seklus, tačiau tai neturi reikšmės. Nutolę nuo paskutinių kūniškų vaizdinių, bet kokių užuominų apie veidą ar figūratyvą, jie nematerialūs ir mąslūs.

In Peters’ latest works, MA, there seems to be a quality of reflection unlike other bodies of work. A reflective pool, a space, a dimension – something you see but cannot reach by going. It is quite revelatory work. This work is devoid of the hand, and evades the term jewelry from first glance like many of Ruudt Peters’ works. Mirror layered with black marks, pools built with swirling dimension. Then another piece, a depth built like looking into a crystal. A ring looking carved from fine smoky quartz is actually built through layers of Man-Made material. The mirror can be deep or shallow in these newer works. Breaking from recent images of the body, the face or any figurative notions, this work is incorporeal and pensive.

Darja Popolitova (EE)

Kartais aš su savo juvelyrika einu dešinėn, kartais kairėn. Aš elgiuosi savavališkai, lyg auginčiau rožę su anestezija – tai suteikia galimybę pasiekti grožį be skausmo. Grožis keičiasi ir išsilieja per kraštus. Pakankamai jausmingai, sublimuodamas erotinius poreikius.

 

I go sometimes with my jewellery to the right, sometimes to the left. I do it in a self-willed way, as if forcing a rose under anaesthesia – it gives the opportunity to achieve beauty without pain. Beauty transforms and flows over the edge. Sensually enough to sublimate erotical urges.

Neringa Poškutė-Jukumienė (LT)

Visuomeninis meninis santykiavimas ir jo formų įvairovė neatsispindi „po padėtu“ parašu. Tai mus įgalina fiksuoti atskaitomybę, atsakomybę, finansinę moralę. Kad ir kaip ten, visuomenėje...  Šiandien tik po šiuo antspaudu „dedu“parašą.                          

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė

The relationship between society and art and the wealth of its forms is not reflected “under the put” signature. It allows us to document accountability, responsibility, financial morality. Whatever is the way in the society… Today I only “put” my signature under this stamp.

Head of the Klaipėda Department of the Lithuanian Artists’ Association

Neringa Poškutė-Jukumienė

Vita Pukštaitė-Bružė (LT)

"Sutartis" – tai A4 formato darbas, kokios paprastai ir būna sutartys. Pasirašyta "krauju", ilgaamžė, lanksti.
Pasirašant sutartį lyg ir viliamasi situacijos sprendimo, paaiškėjimo, išryškėjimo ar "prašviesėjimo", todėl darbo spalvos pereina iš niūrokų tonų į žydros svajonės atspalvius kol visai išskaidrėja.

“An Agreement” is a work in the A4 format, which is otherwise usually used for agreements. It is signed with “blood”, it is long-lasting,versatile. 
By signing an agreement, we kind of hope for a solution to a situation, for some clarification,elucidation or “illumination”. That is why the colours of this work, from gloomy, are gradually turning to shades of light blue which stands for a dream, until they become completely light.

Anna Rikkinen (FI)

Dėvėti papuošalus nepatogu, bet juk fasadas yra svarbiau už viską. Išeities tašku mano svarbiausiems papuošalams tapo XVII ir XVIII a. paveikslai. Aš žiūrėjau į juos, norėdama suprasti Vermeerio, Boucher ir Rembrandro portretus. Aš trokštu grožio ir noriu jį pasiekti. Bet visgi man juvelyrika atrodo esanti dvigubos prigimties. Kas, jeigu papuošalas dėvi dėvėtoją ir sudėvi jį?

Wearing jewellery is uncomfortable, but the façade is essential. The starting point for my signature work has been 17th and 18th century paintings. I’ve looked in to know portraits from Vermeer, Boucher and Rembrandt. I have the craving and quest for beauty. And yet for me jewellery has strong dualistic nature. What if jewellery wears the wearer or wears her out?

Mette Saabye (DK)

Mano kūriniai – lyg įsivaizduojami įvykusio veiksmo atspaudai, tam tikro laiko momento prisiminimas. Kažkada buvo, dabar jau seniai nebėra. Jie sugauna momentą tarp “būties ir Niekio”. Jie – ankstyvų spalio pusryčių aidas.

“Kiekvienas kažkas yra Niekio aidas”

John Cage

 

My work is like an imaginary print of an action, a memory of a certain moment in time. Once

present, now long gone. They capture the moment in between ”being and the nothingness” . They

are echoes of an early breakfast in October.

'Every something is an echo of nothing'

John Cage

Ieva Sadauskaitė (LT)

Laikinumo akivaizdoje žmogus vis stengiasi palikti žymę – įrodyti savo buvimą. Kiekvienas savaip – parašais deklaracijose, cemente įspaustu delnu, nuskeltu akmeniu, rašaliojimais ant tiltų turėklų..

Akmeninės mano darbo dalys yra nežinia kokio žmogaus kokiame amžiuje nuskelti titnago gabalai. Aišku tik tai, kad tas žmogus paliko savo žymę, kurią šiandien panaudojau kaip ruošinį kurdama naują prasmę.

In the face of temporality, humans are forever trying to leave a mark – to prove their existence. Everyone does it in their unique way – with signatures on declarations, imprints of their palms in concrete, by shaping stone, with scribblings on bridge railings…

The parts of my work done in stone represent pieces of flint fracturedwho knows by whom and in what age.The only thing that is known is that a human left their mark, which today I use as a workpiece to create a new meaning.

Philip Sajet (NL)

“Me voila”

Ring

2018

Kairi Sirendi (EE)

Kiekvienas žmogus turi savo unikalų parašą – kaip ir menininkai, kurių darbus galima identifikuoti pagal jų signatūras. Taigi aš sukūriau subjektą moksliškai-meniniu būdu, kaip tai padarė žymusis daktaras Viktoras Frankenšteinas. Medžiaga yra skirtingos kaulų rūšys, kurios yra Dievo kūriniai; taigi sujungiant jas draugėn galėjau suformuoti naujus unikalius kūrinius – meno kūrinius.

Each person has a unique signature like an artist's handwriting by which he can be identified. So I approached the subject in a scientific-artistic way as famous Dr Victor Frankenstein did. The material is different kind of bones that are the creation of God, so putting them back together allows to format new unique creative works – the creatures of art.

Eglė Širvytė (LT)

G y v a s t i s

Tai mano sąlytis su gamta. Ji nunumaldomai traukia būti arčiau, tyrinėti ją, grožėtis. Per gamtos formas, judesius, ornamentiką ateina supratimas apie savo pačios jausmus, potyrius, klaidas. Augalo struktūros vingiais nukeliauju į visiškos laisvės potyrį, kuris sujungia mane amžinu ryšiu su gyvenimu. 

Being alive

It’s my connection to nature. Nature is unfalteringly pulling me closer, urging to explore it, to admire it. Through nature’s forms, movements andornaments I come to understand my own feelings, experiences, mistakes. The bends existing in the structure of plants take me to a sense of absolute freedom which connects me to life with an eternal thread.

Birutė Stulgaitė (LT)

Atminas. Nuplėšiamų lapelių virtinė. Ant kiekvieno lapelio - po signataro pavardę ir vardą.

Jelena Škulienė (LT)

Anna Talbot (NO)

Abu kūriniai įkvėpti vilkų. Vilkai dažnai būna pagrindiniai pasakų veikėjai, jie reprezentuoja ir pavojingą vyrišką seksualumą, ir mūsų animalistinę, nekontroliuojamą pusę.

Mane labai domina pasakos ir tai, ką jos sako apie mūsų laikus, kokie veikėjai mums atrodo patrauklūs ir svarbūs – ypač jaunoms merginoms.

 

 

Both of the pieces are based around a group of wolves. Wolves are central characters in fairy tales, they are both seen as a representative of the dangerous male sexuality, our animalistic and un-controllable side.

I am very interested in fairy tales and what they say about our times, what characteristics we find attractive and important - especially for young women.

Terhi Tolvanen (FI/NO)

Juvelyrikos kūriniui švienos blyksnis yra toks svarbus... Taigi aš esu apsėsta švytėjimo.  Bandymas pagauti šviesą pavertė mane aukso ieškotoja; ieškau teisingai spindinčio šilko, ieškau akmenų, kurių viduje - aukso plaukai,  bandau daugybę auksinių dažų, ieškodama kokybės ar dirbu su laku, kurio storas sluoksnis, sudarytas iš daugybės plonų sluoksnelių paverčia viską auksu.

A glimpse of light is so important in a piece of jewelry…..  so I have a thing with a the shine. Trying to catch this light makes me a gold digger; searching for silk with a right kind of a shine, looking for stones with like golden hair in it, testing tens of pots gold paint for the right qualities, or working with lacquer in many thick layers that slowly turn in something golden.

Laisvė, kurioje vis dar lieka nelaisvės - vidinės.

 Atsirandant savojo "bermudų" trikampio viduryje.

 Audžiant kasdienę kalbą, mintis ir posakius.

Kotryna Vaitekūnaitė (LT)

Parašas, kaip ir piršto atspaudas, susideda iš unikalių simbolių, pagal kuriuos galima identifikuoti asmenį.

Kūrinys padeda identifikuoti autorių pagal jo kūrybai būdingą braižą.

Manydama, kad konkretūs papuošalai yra skirti konkretiems kūnams, sukūriau žiedus kurie yra sumodeliuoti taip, kad tiktų būtent tai plaštakai, kurios pirštams ir yra skirti, ant jų, kaip parašą, palikdama savo pirštų atspaudus.

A signature, quite like a fingerprint, is made up of unique symbols which allow identifying a person.

An artwork helps to identify its author based on the particular style characteristic to their creative work.

Believing that specific pieces of jewellery suit specific bodies, I created rings that have been designed to fit precisely those fingers for which they were created and featuring my fingerprints as my signature

Kadi Veesaar (EE)

Kaskart, kai patiriu įspūdingą gamtinį fenomeną ar stiprią emociją – smarkią pūgą, griaustinį, staigų laimės pojūtį – staiga pasijuntu nesaugi, mano širdyje ir prote įsiviešpatauja mažutis chaosas. Tų akimirkų grožis ir skausmas, žinojimas, kad jie prabėgs taip greit ir niekuomet nebepasikartos… Troškimas užfiksuoti kiekvieną jų sekundę amžiams ir šios užduoties beviltiškumas…

Šioje kolekcijoje bandau sugauti akimirką, materializuoti kažką, ko esmė yra tokia nemateriali.

Ar tik ne tai mes nuolat darome? Užuot džiaugęsi akimirka mes visuomet skubame nufotografuoti, pasiimti akmenuką ar kriauklytę prisiminimui, tam, kad atsiminimai taptų realybe. Atsiminimai galvoje keičiasi laikui bėgant, kažkas apčiuopiamo palieka įspūdį, kurį mes prisimename…

Ironiška, kad atkurti tą materializuotą akimirką užtruko 17 valandų.

 

Every time I experience an impressive natural phenomenon or a big emotion- a heavy snowstorm, a big thunderstorm, a surge of happiness- I feel suddenly lost, my heart and mind fall into a little chaos. The beauty and pain of these moments, the knowledge of how fleeting they are and how they never will be the same... The desire to capture every second of it forever, the hopelessness of this task…

Within this collection I try to capture a moment, to materialize something which is in essence so immaterial.

Isn't it what we as people do?! Instead of enjoying the moment we always hassle to take a photo, to collect a little stone or shell to memorize, to make memories feel real. As memories tend to change over time between the thick layers of data in one's brain, something physical leaves an impression that we do remember…

Ironically it takes 17 hours to build up this materialized moment.

Andrea Wagner (NL)

Mano parašu tapo žaidimas, įsivaizduojant kad architektūra ir gamta yra neatsiejamai susijusios (galimai) egzistuojančiose vietose. Man labai patinka, kai dviprasmiška pusiausvyra ar keistai tobulas disbalansas pažadina vaizduotę. Svarbiausios, ženkliškos mano nemetalinės medžiagos (kol man jos dar nenusibodo!) yra stiklas (dažniausiai tai specialaus stiklo ir rezinos junginys) ir porcelianas, kartais natūralus akmuo.

Playing around imagining architecture and nature becoming an interchangable entity in settings of (possibly) existing places has become my signature. I love when ambiguous balance, or a weirdly perfect imbalance tickles the imagination. My signature nonmetal materials (for longer than I thought to not be bored with them!) are glass (mainly in form of my special glass and resin compound) and porcelain, natural stone too sometimes.

Petra Zimmermann (AT)

Tuštybių tuštybė, ir viskas tuštybė.

Kadangi citata prasideda ir baigiasi tuštybe, galima šį sakinį kartoti be galo. Niello technika kelia išnykstančio paviršiaus įspūdį ir nurodo į dvigubą lotyniško “vanitas” reikšmę – tarp tuštybės ir laikinumo.

Kaklo papuošalas – su dviem žiedais: vienas su stačiakampe žiedo akimi perskirtas beveik pusiau, kitas – begalinės kilpos pavidalo.

 

"Vanitas vanitatum et omnia vanitas“. Vanity of vanities, all is vanity.

Since the quote starts and ends with vanitas you can run the saying endlessly in a circle. 

The niello  gives the impression of a dissolving surface and refers to the double meaning of the Latin „Vanitas" between vanity and transitoriness.

The necklace is accompanied by two rings: one with a rectangular ring head divided into almost halves, the other in the shape of an endless loop.

Annette Dam (DK)

CARAT #2

Necklace

Silver, pearls, red tourmaline, prasiolit, peridot, amethyst,

blue apatite, aquamarine, white topaz, citrine, pink tourmalin

2018