METALOfonas: RYŠIAI
Trečioji Tarptautinė Šiuolaikinio Metalo Meno Bienalė  

METALOfonas: ASMENIŠKAI (2014)


Metalas, gimstantis, pasitelkus visus keturis pagrindinius elementus – ugnį, vandenį, orą ir žemę, jau savaime negali nedvelkti archaika. Kažkuo pirmykščiu. Kažkuo esminiu, kas gimsta čia ir dabar. Baltų mitologija valdančiam metalą, t.y. kalviui priskiria beveik demiurgines savybes: jo galioje nukalti žmogų ar grąžinti jam jaunystę, o kalvystės amato įvaldymas ir gautos žinios primena iniciaciją, „antrąjį gimimą”. Visa, kas susiję su metalu, nėra paprasta. Nei paprasčiausiais – fiziniu ir techniniu, nei mitiniu, nei istoriniu, nei estetiniu aspektais. Metalas diktuoja kūrėjui – pastarasis priešinasi ar pasiduoda. Metalas kelia iššūkius. Metalas pasakoja istorijas. Metalą su juo dirbantys ir iš jo kuriantys renkasi (tikiuosi) ne šiaip sau. Metalas sudaro jų gyvenimo foną. Todėl reikalingas ir METALOfonas – antroji šiuolaikinio metalo meno bienalė Lietuvoje. Tam, kad metalas taptų ne tik autorių, bet ir vietos fonu.
Antroji bienalė buvo skirta tam, kad autoriai pasidalintų savo istorijomis, kurias jiems pasakoja metalas. Šis METALOfonas – asmeniškas. 

Metalas dažnai kalba pats už save: žvilgėdamas sidabro baltumu, stebindamas sodria rūdžių spalva, reikalaudamas prisilietimo ar jį atstumdamas. Tačiau šįkart 50 menininkų iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, JAV, Kolumbijos, Lenkijos, Švedijos, Graikijos, Australijos, Ispanijos, Nyderlandų, Izraelio, Vokietijos, Italijos, P.Korėjos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Argentinos ir Japonijos pasakoja savo metalines istorijas. Nepaprastai skirtingi tiek savo stilistika, tiek medžiagų parinkimu ir derme, tiek technika, tiek pateikimo būdu kūriniai – erdviniai, primenantys prietaisus ar miniatiūrinius baldus, artimesni klasikinei papuošalo sampratai ar konceptualiam objektui, pateikia plačią šiuolaikinio metalo meno panoramą. Panoramą, kurioje vaizdas papildo žodį ir atvirkščiai, nes kartais žodis suteikia galimybę giliau pažvelgti į kūrinį ir pamatyti jį naujai. Tam tikra prasme tai beveik intymūs metaliniai menininkų pasakojimai apie tai, kas nutinka dirbant su metalu, apie savo požiūrį į metalą. Galiausiai apie tai, kodėl jie pasirinko metalą ir ką ši medžiaga jiems reiškia. Nes antrajam METALOfonui ši medžiaga reiškia labai daug. Tiksliau pasakius – viską. 

                                                                              Dr. Jurgita Ludavičienė

URMAS LÜÜS (ESTIJA)
Katė vaikšto kitam kambary. Močiutė. Senas namas. Grindys skleidžia keistus garsus. Baltam emaliuotam puode kažkas verda. Puodas išmargintas rožėmis. Tualetas sode. Kvepia drėgme, senu žmogum, kate ir šviežiais krapais.

Vakaras. Didelis namas. Mažas butas. Pilkas betonas. Jokios vilties gauti naują darbą. Nėra pinigų. Butelis degtinės ir senas kiauras emaliuotas puodas, pilnas pigių makaronų. Kažkas šaukia koridoriuje.

Karas. Lavonai. Bjaurus dvokas. Atokvėpio akimirka. Rūkas. Neišvengiama ateitis. Jokios ateities. Tik akimirka. Maistas. Juoda karšta arbata su daug cukraus rudame emaliuotame puodelyje. Šaltas ir drėgnas oras. Atskrenda kažkokie lėktuvai.

HOLLAND HOUDEK (JAV)
Darbas su metalu yra iššūkis, kuris suteikia galimybę spręsti sudėtingas kūrybines problemas, pasitelkiant aukštąsias technologijas. Man svarbi metalo dichotomija: jis lankstus ir kartu labai tvirtas, retas ir tuo pat metu kasdieniškas. Metalas turi atmintį, ir aš labai stengiuosi suteikti jam naują gyvenimą tiek konceptualiai, tiek ir formaliai, įkūnydamas jį darbe. Manau, jog medicininiai implantai yra akstinas dialogui apie tai, kaip metalo objektai gali papuošti kūno išorę, o taip pat išgydyti ir kartu pagražinti jo vidų.

ANITA VAN DOORN (ŠVEDIJA)

Sidabras užvaldo mano jusles… Vaizdas, kvapas, garsas, prisilietimas, net skonis atgyja nuo šilumos. Kartais kaip susiraitęs gyvūnas, o kartais – kaip spindinti žvaigždė. Iš sidabro aš galiu sukurti paslaptį, galiu jį paslėpti naudodama oksidaciją ir paviršiaus redukciją, suteikti spalvų, kurios sidabrui paprastai nebūdingos, ir štai tave jau pagavo paslaptis, tu įsižiūri iš arčiau ir mėgini ją išsiaiškinti. Man lengva paklysti detalėse, kurias galiu sukurti: raibuliuojančius paviršius ar sunkiai, kaip atspindžius, pagaunamas formas. Mano juvelyrikos darbų iš sidabro kilmė emociškai siejasi su vandenynu ir vandeniu. Paveldėtas medalionas dingsta jūroje ir surandamas po daug metų. Ką jūra davė ir ką nusinešė?

VITA PUKŠTAITĖ-BRUŽĖ (LIETUVA)
Jei reikėtų asmeniškai – apibūdinčiau metalą kaip asmenį: įvairiapusiškas, užsispyręs, jautrus, sendamas tik gražėja. Nenuobodžios asmenybės įkvepia.

YU HIRAISHI (JAPONIJA)
Nors gali atrodyti, kad metalui trūksta išraiškingumo, man jis – ypatinga medžiaga, leidžianti dirbti iš dviejų pusių tuo pat metu, jungti skirtingas plokštumas įvairiausiais būdais ir įvairiausiais kampais. Nors metalas ir negali išvengti oksidacijos, tai paslaptinga medžiaga, kurią galima perdirbti. Stimuliuojanti ir įkvepianti spalva, leidžianti sudėtingą meninę raišką, į mano darbus įneša subtilų šviesos ir šešėlio žaismą.

  VINCENT PONTILLO -VERRASTRO  (JAV)

Šiuo darbu aš bandau kalbėti apie šeimos santykius ir kilmę, kvestionuodamas būdus, kuriais berniukai tampa vyrais. Štai gyvūnų medžioklė suteikia vyriškumo medžiotojui, ir aš tuo žaviuosi. Darbe panaudojau lapės kailį. Jį man padovanojo dėdė, kuris prieš trisdešimt penkis metus pagavo lapę.  Aš lapę paverčiau skutimosi šepetėliu. Taip norėjau sujungti vyrišką medžioklės prigimtį su būdu, kuriuo berniukas mokosi būti vyru, skusdamasis veidą. Aš manau, jog metalas kaip niekas kitas gali atskleisti šią idėją; jo dėka šepetėlis virsta ir įrankiu, ir trofėjumi.

 

ROMUALDAS INČIRAUSKAS (LIETUVA)
Didelis troškimas patekti į antrąją tarptautinę šiuolaikinio metalo meno bienalę „METALOfonas: asmeniškai“ vertė laikytis griežtų organizatorių reikalavimų ir kriterijų. Stengiausi prisilaikyti bent vieno iš jų  – „ATITIKIMAS TECHNINIAMS PARODOS REIKALAVIMAMS“. Taigi, pasistengiau – metalo kūrinyje yra lygiai 50%, kūrinio dydis tiksliai 50 x 50 cm, sukūrimo laikas ir visa kita atitinka tiksliai. Dėl teksto – bandysiu sutilpti į 200 žodžių reglamentą. Į klausimą, kodėl būtent metalas, atsakyčiau klausimu – o kaip aš be jo? Čia mano duona kasdieninė. Ir niekas čia nei „įkvepia“, nei iškvepia. Šešiolikos metų išmokau tekinti varžtus, paskui dar devynerius metus mokiausi specialių metalo meno mokslų, o visą likusį gyvenimą tuo ir užsiimu, ir dar kartais kitus pamokau. Tai va. Iškilus mano opuso įvardinimo problemai, prisiminiau a.a. savo uošvį, seną šaltkalvį, nelabai susigaudantį dailės žanruose, kuris mano kūrinius (nūnai kritikos mėgstamus vadinti „objektais“) vadino „išdirbiniais“. Taigi, ačiū Jam. Šis ir bus „IŠDIRBINYS“.

 

TABITHA FROST (UK)

Mane labai žavi amatais pagrįstos istorinės tradicijos, pavyzdžiui, sidabrakalystė. Viliuosi perteikti kontekstualų rasto ir panaudoto metalo kitimą, tarpinę būseną, kryžkelę tarp industrinės ir naminės plotmės.  Mano tikslas – atskleisti senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.

Žaisdama lūkesčiais ir tradicijomis, apsprendžiančiomis metalo naudojimą, metu iššūkį socialinėms normoms ir idėjoms, slypinčioms šioje medžiagoje ir jos naudojimo būduose. Priešindama lūkesčius ir tradiciją, skatinančią jungti formą ir medžiagą, stengiuosi kurti naujus dialogus tarp žiūrovo, medžiagos ir objekto.

STEFFI GÖTZE (VOKIETIJA)

Mane įkvepia naratyviniai objektai, apeliuojantys į kolektyvinę atmintį per figūratyvius vaizdus. Metalas yra ne tik pagrindinė mano darbo medžiaga, bet ir mano kalba, išreiškianti meninę koncepciją ir mano asmeninę istoriją. Būdamas natūraliu objektu, jis į mano darbus ateina su savo istorija. Įvairių spalvų oksidacijos, formos, pavidalai, net skirtingos temperatūros, naudojamos dirbant su vario emaliu, įkūnija asmenybę kūrinyje. Mane domina pagrindinių žmogaus emocijų – tragizmo, laimės, silpnumo, stiprybės ir visų kitų žmogaus charakterio aspektų išraiška. Žmogus, kaip ir metalas, turi tiek daug veidų. Turėtumėme dėvėti jų daugiau nei vieną.

Mano juvelyriniai dirbiniai – tai nešiojamos gyvenimo istorijos.

 

RŪTA JURKŪNAITĖ-BRUOŽIENĖ (LIETUVA)
Metalas man - šalta poezija, kuri „kabina“. Jis savo šaltu ir priekaištingu žvilgsniu verčia ieškoti formos esmės. Tai mano minčių įtvaras, buvimas to, kas jau yra, ko jau nėra, ir kas dar bus.

 

NICOLE JACQUARD (JAV)

Nesvarbu, ar kūrinys sukurtas naudojant tauriuosius metalus ar ne, kontrastas tarp metalų ir kitų medžiagų yra būdas savo kūriniu pradėti pokalbį. Tai objektų pamatas, lygiai kaip ir papuošaluose slypinti istorija.

SANDRA MALAŠKEVIČIŪTĖ (LIETUVA)

Pirmą kartą atvažiavus į Telšius pažiūrėti, kas čia per mokykla, su drauge sustojome ties stendu, kuriame surašytos specialybės.  Važiavome be jokio pasirinkimo – svarbu studijuoti dailę. Todėl sustojusios ir skaitėm sarašą:

"Trikotažas?" "Ne", "Medis?" "Ne" , "Metalas?" "ooo!! Geras!!". Žiūrėjome kaip į pokštą, nesuprasdamos kas tai yra, bet juokėmės pakeldamos rankas su metalistų (metalo muzikos) gestu (lietuviškai vadinamu „ragais“) ir kratėm galvas – gerai skamba, stojam! Ir iki šiol žiūriu į metalą kaip į pokštą, nesureikšminu, žiūriu kaip į medžiagą, kurią galiu pritaikyti savo kūryboje. Siūlas, užrištas ant piršto – man irgi juvelyrika. 

 

ŠARŪNĖ VAITKUTĖ (LIETUVA)
Man įdomus metalo paviršius, spalva, kietumas.

 

YUNJUNG LEE (JK)

Esminė metalo ypatybė – spindintis, lygus ir šviesą atspindintis paviršius, kuriantis iliuziją, jog viskas tėra tik fantazija, vaizduotės padarinys. Ši metalo iliuzija tapo katalizatoriumi, skatinančiu mane tyrinėti žmogaus kūno ir juvelyrikos sąsajas. Siekiu plėsti juvelyrikos sąvoką: nuo kažkieno sukurto daikto, kurį galima džiaugsmingai dėvėti ant kūno, iki objekto, kuris gali tapti alternatyvia kūno dalimi.  Papuošalai ne tik puošia kūną, kartu jie keičia jį, tapdami dirbtine metaline kūno tąsa.

Kalbant apie medžiagiškąją pusę, mane intriguoja metalo stiprumas ir tvirtumas, taigi – valdžią ir galią reiškiančios emocijos. Mano manymu, metalai pasižymi moteriškumo galia.
 

KARINA LAZAUSKAITĖ (LIETUVA)

Asmeniškai: metalas kaip judėjimo tęstinumo ir daugybiškumo simbolis; kartotiniai procesai, tapsmai. Rekonstrukcija.
 

BILLIE JEAN THEIDE (JAV)

Man patinka dirbti su įvairiomis medžiagomis; aš pasirenku tas, kurios leidžia geriausiai atskleisti idėjas. Mano kūryba kyla iš aistros kolekcionuoti, domėjimosi įvairiais tarpusavio santykiais, buitimi, amatais ir žmonių polinkiu į perteklių bei puošybą. 

RITA RODNER (JK)

Žaviuosi ir gerbiu visus metalus dėl jų jėgos ir grožio, tačiau daugiausiai dirbu su sidabru. Pasirinkau sidabrą, nes jis nuostabiai universalus  – jis gali būti baltas ir juodas, minkštas ir kietas, blizgus ir matinis... Man patinka tai, kad aš galiu sidabrą lengvai formuoti ir begalė galimybių, kurias tai man atveria.

NOY ALON (ISRAEL)

Metalas mano juvelyrikoje tampa konstrukcija, pagrindu, papuošalo funkcijos ir kompozicijos dalimi. Žalvaris ir ekpoksidinė derva yra neatsiejama mano darbų dalis. Medžiaga, dengianti metalinę konstrukciją, leidžia apsaugoti ją nuo irimo ir padeda sujungti dvi medžiagas į vieną visumą.
 

SAMANTHA MITCHELL  (JAV)

Prisiminimai, tiek geri, tiek blogi, yra brangiausias mano turtas. Jie glūdi kiekviename mano kuriamame kūrinyje. Mano tikslas – nešiojamame papuošale įamžinti praėjusias akimirkas. Tuomet įvykis tampa „ženkleliu“, kuris asocijuojasi tiek su garbe, tiek ir su priminimu.  Aš naudoju įvaizdžius, kuriuos lengvai atpažįsta visi mano kartos atstovai. Savitos spalvos ir formos įkūnija mano prisiminimus; juos atkartojus metale, jų gyvenimas trunka daug ilgiau, nei manasis. Šiais prisiminimais galima dalintis, juos galima perduoti kitiems.
 

 

ROBYN GALWAY (AIRIJA)

Kalbant apie technikos žinias, mano santykiai su metalu yra geri. Kartojantis darbo su metalu procesui jie tampa beveik nuspėjami, tačiau šis nuspėjamumas gali būti džiuginantis. Tačiau neseniai pradėjusi dirbti su alavu supratau, jog darbas su juo – nenuspėjama patirtis.  Žema jo lydymosi temperatūra davė spontaniškų rezultatų ir vėl pažadino  smalsumą ir meilę metalui. Ši medžiaga skatina užduoti sau klausimus apie vertę ir atsparumą. Metalo tvirtumas ir tradiciškumas kelia jo reputaciją pirkėjų ir žiūrovų akyse. Mano kūriniai kvestionuoja vertės gimimo juvelyrikoje momentą. Pateikdamas pasidabruotus žiogelius ir iš alavo sukurtus sentimentalius vaikiškus daiktus, aš klausiu, kur šių kūrinių vertė.
 

JOO HYUNG PARK (PIETŲ KORĖJA)

Siekiu kurti objektus, kurie savo medžiagų duotybes slepia po neįprasta forma. Kai objekto forma tokia, kad mums sunku įsivaizduoti jį esant iš metalo, jis virsta kažko kito iliuzija. Susižavėjusi tiesos paieškomis aš ir įsimylėjau metalą.
 

YAFIT BEN MESHULAM (IZRAELIS)

Metalas man simbolizuoja laikui nepavaldžią medžiagą. Forma gali būti keičiama daugybe būdų, tačiau pradinė medžiaga niekur nedingsta.

Man kaip kūrėjai metalas yra tobula medžiaga, suteikianti laisvę išgauti daug įvairių rezultatų. Jis gali būti blizgus, matinis, su tekstūra, traškus, lankstus, sunkus, elastingas, išlietas, sumažintas, pakeistas, o kartais – išlydytas ir perkurtas iš naujo.
 

VALERIA DOWDING (ARGENTINA)

Aš visada žavėjausi išraiškos būdais, pažadinančiais daugiausia juslių. Darbas su metalu man atvėrė galimybes sujungti keletą dalykų: metalo tyrinėjimą ir jo reakcijų į galimas intervencijas atradimo malonumą (padaryta rankomis sąmoningai, naudojant ugnį ar įrankius, arba atsitiktinai, kai proceso pakartoti nebeįmanoma). Jo savybių – plastiškumo, kietumo, spalvos, būklės, tekstūros kaitos atradimas – tai nėrimas į magišką ir jausmingą tyrimą.  Eiti šiuo keliu iki galutinio rezultato šiuo atveju reiškia pasiekti juvelyrinį objektą. Kibirkštim gali tapti bet kas; atspirties taškas gali būti banga, žemėlapis, žvaigždynas, augalas, smėlio kopa, kirvis ar ungurys… Mane žavi pats procesas, objekto ar papuošalo kūrybos aktas, o ne galutinis rezultatas. Todėl galutinis rezultatas būna netikėtas, stebinantis ir unikalus.
 

ARIC VERRASTRO  (JAV)

Mano kūriniai – nostalgiški objektai, kuriuose įkūnytos brangios mano gimtojo miesto vietos. Tai darbai, skirti nešioti išdidžiai, pagerbiant mano šaknis. Mano gimtasis miestas Bufalas, Niujorko valstija, yra „Rūdžių zonos” miestas, besistengiantis atgaivinti praeities ekonominę gerovę. Mano kūriniai – ryškiaspalviai, su nusidėvėjimo žymėmis, simbolizuojantys gyvybingumą ir energiją, kurią Bufalas siekia susigrąžinti. Bufalo ekonomika labiausiai priklausė nuo plieno gamybos. Mąstydamas šia tema, aš nusprendžiau įamžinti savo asmeninius sentimentus pasitelkiant brangųjį metalą.
 

BABETTE VON DOHNANYI (VOKIETIJA)

Mano karjera prasidėjo nuo sidabrakalystės, tačiau netrukus atradau skirtingų metalų bei medžiagų jungimo grožį. Todėl aš dažnai naudoju išskirtinės kokybės bei savų ypatumų turinčius metalus: auksą, žalvarį, plieną, sidabrą, varį. Šie skirtingi metalai iš pradžių būna tvirtų ir storų lakštų pavidalo, bet kuo labiau juos ploninu, tuo lankstesni jie tampa. Žinoti kiekvieno metalo ypatingas savybes ir mėginti sukurti meno dirbinį iš skirtingų metalų – nauja mano darbo patirtis. Tuo pačiu metu tai – iššūkis ir galimybė, nes kiekviena metalo rūšis savitai reaguoja į menininko prisilietimą. Įvairių rūšių metalai išmokė mane pajusti jų kokybinius skirtumus ir individualias savybes, nes menininkui metalai, su kuriais jis dirba, turi savo atskirą gyvenimą.
 

AURELIJA ŠIMKUTĖ-ENDRIEKĖ (LIETUVA)

Patyrimai, išgyvenimai metale įgauna formą, judesį. Arba priešingai – mintis sustingsta būtybės siluete ar veide. Kaip priešybė uždarumui lieka tik atsivėrimas (visi darbai gali atsidaryti). Atsuktas veidas – palankumo ženklas. Nes bendravimo stoka – vienas iš šių dienų žmonijos demonų: virtualiame pasaulyje daromės vis vienišesni ir atitolę, pavienius gyvenimus atsitvėrę virtualiomis sienomis. Vaidmenys šiame medžiagų spektaklyje paskirstyti pagal spalvines ir plastines savybes. Idėjos išpildymui bei norimam efektui pasiekti reikalinga spalva, o ne tauraus metalo lydinys. Todėl objektai lieti iš bronzos, dengti mikroniniu sidabro sluoksniu. Vertinamos medžiagų savybės, tvirtumas, o ne tauraus metalo lydinys ir jo praba. Objektuose aukso detalės atrodo kaip molis, bronza / sidabras – kaip keramika, deimantas nors ir šlifuotas, bet paslėptas. Antropomorfinė būtybė šypsosi, savo galūne-koja pamynusi deimanto spindesį. Ne medžiagos, o kūrinio idėja bei išraiška apsprendžia darbo vertę.
 

GISBERT STACH (VOKIETIJA)

Video „Locked out“ matomas plieninis raktas, kabantis cheminiame skystyje. Dėl cheminių medžiagų poveikio atsparusis plienas pradeda tirpti ir nykti. Sugebėjimo pasiekti ir užrakinti, galios ir turto simbolis dingsta. Šiuo procesu kvestionuojami jausmai, kylantys, kai nuo jūsų kas nors užsirakina ir neįleidžia į namus ar darbą. Tai verčia bijoti, kad prarasite kontrolę, pasitikėjimą, sukelia egzistencinį nerimą ir baimę likti visuomenės gyvenimo nuošalyje.
 

ANDRZEJ BOSS (LENKIJA)

Aš dirbu su sidabru. Tai pagrindinė mano juvelyrinių dirbinių medžiaga. Šis metalas turi savo istoriją ir prasmę. Naujos prasmės gali būti kuriamos ieškant ir derinant naujas formas ir medžiagas. Aš siekiu kalbėti apie mūsų realybę, naudodamas skirtingas medžiagas. Brangios medžiagos daro pranešimą vertingesniu. Darbas su medžiagomis padeda suvokti savo ir visų mūsų ribotumą.  Naujos technologijos, įskaitant ir 3D programas, laužo rėmus, technologijų dėka gali būti kuriamos naujos formos. Tuo tarpu rankų darbas visada turi savo nišą, ir galbūt būtent dabar ateina laikas išties jį įvertinti. Tiesioginis ryšys su medžiaga yra būtinas. Medžiaga dažnai diktuoja jos apdirbimo būdą. Pasirinktos technologijos ir pats procesas pakeičia pirminius planus. Priešprieša tarp originalios vizijos ir galutinio produkto nuolat intriguoja.  Sidabras gali prabilti labai skirtingais būdais. Tai nuolatinis savo unikalios kalbos mokymasis ir puoselėjimas.
 

BIFEI CAO (AUSTRALIJA)

Medžiaga drauge su turiniu tampa kūrybinio proceso talpykla, skirta mano asmeninei tapatybei. Balansas tarp sidabro, oksiduoto vario ar žalvario kuria juodos ir baltos spalvų kontrastą. Konstrukcinėms struktūroms aš suteikiu ilgaamžiškumo, tradicines medžiagas pakeisdamas metalu, bet drauge išsaugodamas originalius konstravimo metodus. Mano tikslas – derinant formas ir medžiagas užmegzti dialogą tarp darbo bei žiūrovo

DAVID OLIFANT (ISPANIJA)

Geležis yra metalas, su kuriuo yra įdomu dirbti, nes jis turi tik jam būdingas duotybes. Šios medžiagos savybės provokuoja mane dirbti būtent su ja. Mano darbai – tarsi duoklė šiam metalui: pateikiu jį kaip linijų, susikertančių vienoje plokštumoje, labirintą. Įterpiu mažus kitų metalų trupinėlius, sukurdamas kontrastingą energiją. Trumpai tariant, tai žvilgsnis į formų gelmes ir būdas kvestionuoti juvelyrikos galimybes, kaip pagrindinę medžiagą naudojant geležį.

BIRUTĖ STULGAITĖ (LIETUVA)

Prie daugybės metalo fizinių ypatybių: kietumo, spindesio, lankstumo, lydymosi, skambumo – dar viena geležies savybė – surūdyti; tai laiko ir aplinkos poveikis. O atrodo – tokia tvirta medžiaga… Gražu.
 

SONDRA SHERMAN (JAV)
Kodėl metalas? Kadangi tai nėra lengva. Metalas reikalauja įsipareigoti. Greitai su juo nepadirbsi. Lengvai jis nepasiduoda. Jis kalba! Jei ramiai įsiklausysite į jo balsą, galite išgirsti jį garsiai prabylant proza ir eilėmis.

 

HEIDEMARIE HERB (ITALIJA)

Mano kūrybą įkvepia mintys apie ryšį tarp žmogaus ir gamtos, ir įvairios šio ryšio galimybės; spalvos, kurios žadina jausmus, garsus ir mintis, gyvenimo ciklas nuo gimimo iki mirties, mįslės ir paslaptys, glūdinčios gamtoje. Kiekviename darbe svarbi judesių, formų, lengvumo ir spalvų dermė. Man patinka pažadinti mintis ir jausmus, naikinti šiuolaikinio gyvenimo paviršutiniškumą ir individualizmą.  Gamta vėl ir vėl netiesiogiai kviečia žaisti ir įkvepia. Šiuo atveju ji atspindi mūsų vidinį dialogą. Mano darbai yra skirti pasižiūrėti, patirti, apmąstyti ir pasidalinti.
 

DOVILĖ BERNADIŠIŪTĖ (LIETUVA)

Mane domina metalo kaip medžiagos paradoksalumas. Metalas dažniausiai asocijuojasi su fizinėmis savybėmis – kietumu, sunkumu, šaltumu, tačiau man įdomu, kaip ir kada metalas gali būti jautrus, šiltas ir lengvas. Nuotraukose apačioje matomi prieš septyniasdešimt metų pagaminti įrankiai, priklausę mano seneliui, kurie dabar atiteko man. Šiandien jie – relikvijos, į kurias žvelgiu skulptūriškai. Įrankius atkuriu iš atminties, stengdamasi kuo tiksliau atkartoti originalią formą, bet kartu siekiu suteikti jai neapibrėžtumo ir galimybę naujai ją pažinti. Man svarbu paviršius, juslumas, svoris, įtampa. Įrankių kopijas gaminau iš plonų vaško lakštų, pasirinkdama metalo savybę – elektriškumą, priešingą mechaniškumui. Metalą veikiant elektra plonas metalo sluoksnis susiformuoja ant objekto paviršiaus elektrolitiniu būdu. Toks metalas yra labai grynas, jo savybės aukštesnės nei kalto ar mechaniškai apdirbto. Šis procesas darbui suteikė monumentalumo, taurumo, o kartu darbai paradoksaliai tapo beveik besvoriai, kadangi susiformavusio metalo sluoksnis tėra vos vienas milimetras.
 

ESTELA SAEZ VILANOVA (NYDERLANDAI)

„Kūrėja piktnaudžiauja brangiųjų medžiagų – aukso ir sidabro – kilnumu, jas derindama su metalo laužu arba aprūdijusia viela. Nors ji naudoja ir brangią žaliava, jos darbai neprasilenkia su „povera“ menininkų postulatais.”                                                                                                             Jordi Mitja
 

GALIT BARAK (IZRAELIS)

Kai atradau metalo savybes ir išmokau jomis naudotis, darbas su šia medžiaga man tapo terapija ir tiesioginiu išraiškos būdu. Dažniausiai metalą naudoju kurdama linijas erdvėje, linijas, apibrėžiančias struktūrą, formą ir erdvę.
 

JENNIFER WELLS  (JAV)

Baigiantis metams trukusiam buvimui rezidencijoje, ėmiau tyrinėti naujus darbo su plienine viela metodus. Ausdama bei vyniodama vielą kuriu įvairias formas. Taip gimsta lengvi ir subtilūs, tačiau tuo pat metu patvarūs kūriniai. Tų formų šešėliai yra tokia pat kūrinių dalis, kaip ir vielos. Šis kūrybos būdas suteikia galimybę žaisti linijomis.
 

 

EGLĖ ČĖJAUSKAITĖ- GINTALĖ (LIETUVA)

...kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda iškvėpimas.

BRIDGETTE SHEPHERD  (AUSTRALIJA)

Fizinis kūno suvokimas yra pamatinis kiekvieno iš mūsų savęs paties ir aplinkos patyrimas. Prisilietimas, iššauktas juvelyrinių puošmenų, gali sustiprinti jutiminę nuovoką. Mano kūriniai – fizinės mano aplinkos interpretacijų įsikūnijimas: miesto vaizdų, gamtos ir mano šeimos. Šiuolaikinių papuošalų kūrimo procesas – nuo popieriaus iki metalo – leidžia man dirbti pasitelkiant savo supratimą apie buvimą tam tikroje vietoje ir mano santykį su ja.
 

SOPHIE SYMES (JK)

Kurdama savo darbus aš metalui naudoju popieriaus pjaustymo technikas, leidžiančias elgtis su metalu kaip su skulptūra. Tai taip pat leidžia kurti tvirtus, tačiau trapius kaip popierius juvelyrikos kūrinius. Mane įkvepia ir žavi gamtos pasaulio sudėtingumas, o drauge – ir metalo pojūtis, todėl jungiu dirbtinumą ir natūralumą į neįprastus hibridinius kūrinius. Mano darbai kalba apie tai, kaip uždarumas ir drovumas gali tapti gyvenimo našta.
 

JINA SEO (JAV)

Budizme yra posakis: viskas susiję tarpusavyje. Gyvenimas – tai audinys, išaustas iš įvairių tarpusavyje susipynusių elementų. Neįmanoma apibrėžti, kur šios pynės pradžia ir pabaiga, nes viskas glaudžiai susiję.  Mano darbas tyrinėja paslėptus ryšius tarp manęs ir aplinkos.  Mėgindama įkūnyti šį ryšį, aš naudoju metalus savo nuožiūra ir derinu juos su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, audiniu ir siūlais, įkūnijančiais įvairius mano gyvenimo momentus.  Visa tai aš deginu, dažau, drožiu, pjaustau ir dygsniuoju. Klausausi istorijų ir prasmių, slypinčių naudojamose medžiagose.
 

GINTA ZABAROVSKA (LATVIJA)

Mano santykis su metalu užsimezgė prieš 9-rius metus Rygoje Dizaino ir Meno mokykloje. Nusprendžiau studijuoti metalo dizainą, nes tai buvo medžiaga, kuri man labiausiai patiko ir patinka iki šiol. Kiekvienas iš mūsų turi savo vidinį ir išorinį pasaulį. Vidinis pasaulis nėra matomas, jis atsiskleidžia interpretuojant pojūčius. Išorinį pasaulį galima disciplinuoti iki mažiausios detalės, tokios, kaip metalas. Ši juvelyrikos kolekcija – materialus savęs pažinimo rezultatas.
 

ANA CRISTINA BERRIO  (KOLUMBIJA)

Metalas yra juvelyrikos siela ir struktūra. Tai medžiaga, atkurianti miesto formos bei jo tekstūrų spindėjimą.

KAMRAN BABRAK (PAKISTANAS)

Mano ryšys su metalu yra labai asmeniškas ir tiesioginis. Man metalas stipriai siejasi su tradiciniais amatais. Remdamasis tarpdisciplininiu požiūriu stengiuosi nagrinėti pamatinius skirtingų technikų ir medžiagų santykius. Derinu įvairias medžiagas ir technikas, pasitelkęs įvairias medžiagas ir įrankius, ir kuriu naujos raiškos formas. Savo darbuose bandau išsiaiškinti, kas slypi už kiekvieno objekto funkcijos šiuolaikinių amatų kontekste. Kokios yra objektų suvokimo ribos ir apribojimai, esantys tarp objekto supratimo ir tradicijos.  Ar objekto suvokimas keičiasi, kintant medžiagai? Ar mes atpažįstame objektus, jei jų forma ir funkcija pakinta? Kaip keičiasi jų reikšmė? Aš bandau ištirti, kas slypi už objekto, atmetus jo funkciją.
 

ANNA VLAHOS (GRAIKIJA)

Mano darbus veikia gyvenimas Graikijoje, jos istorija, juvelyriniai dirbiniai ir meno objektai, kilę iš žemės, tarsi būtų joje užaugę. Galvoju apie senovės amatininkus, jų požiūrį į gamtos pasaulį, jų įkvėpimą ir jų darbus, gamtos sunaikintus prieš tūkstančius metų. Metalas išsilaiko geriausiai, todėl, pasitelkdama senuosius metalo apdirbimo būdus, norėjau darbuose panaudoti medžiagas, kurios buvo prieinamos tiems amatininkams. Pasirinkusi metalą su juo dirbu taip pat, kaip ir menininkai prieš tūkstančius metų.

Naudojant prieš daugybę metų taikytus metalo apdirbimo metodus, ši medžiaga tampa kažkuo organiniu ir primena gamtos objektą. 

LYNN HOFMANN (BELGIJA)

Nors mūsų mobiliajame pasaulyje pilna Bluetooth ir WiFi, didžiuliai telekomunikaciniai kabeliai tebeguli jūros dugne. Skaitmeninė tikrovė yra formuojama elektros impulsais. Tirdama kompleksines sistemas suvokiau, jog esame visapusiškai sujungti, ir tai mūsų gyvenime labai svarbu. Man labai patinka analizuoti jungčių, kuriomis esame sujungti vienas su kitu, formas. Siekiant vizualizuoti šių šiuolaikinių tinklų savybes, panaudojau elektros ir Ethernet kabelius bei vario gijas kaip žaliavą. Kokie šie tinklai? Ar jie sujungia ar įsibrauna? Chaotiški ar sistemingi? Empatiški ar tolimi?
 

SERENA HOLM (ŠVEDIJA)

Anksti atradau meną, kuriame norėjau būti. Tik pradėjusi dirbti su metalu, iškart supratau, kad tai – man geriausiai tinkantis saviraiškos būdas. Metalui būdingos duotybės, kurių ieškojau, norėdama rasti savo temperamentą geriausiai atitinkančią terpę. Tvirta, bet lanksti medžiaga.  Kalant įvairiausiais būdais formuojamas metalas niekada nenustos manęs stebinęs ir stulbinęs savo grožiu ir jėga. Jis bando mano kantrybę ir apdovanoja už pastangas, leisdamas mano juvelyrinėms svajoms virsti tikrove.  Metale aš galiu išgauti begalę formų, galiu dirbti ir kai jis kietas, ir kai skystas. Naudojant ugnį, emalius, chemikalus ar akmenis metalas įgyja visas vaivorykštės spalvas.  Jis atspindi šviesą arba sugeria ją priklausomai nuo paviršiaus struktūrų, kurias aš išgaunu skirtingomis technikomis.  Esu smalsi ir nenustygstanti siela, ir metalo kalimas teikia man laimę.
 

NILS HINT (ESTIJA)

Geležis man – garbinga medžiaga, kurioje glūdi civilizacijos sėkla. Geležis naudojama gaminti įrankiams ir mašinoms, skirtoms pavergti gamtą ir išlaikyti visuomenės progresą. Ši medžiaga yra konservatyvi ir funkcionali, ne veltui ji naudojama ginklų gamyboje. Geležis yra kovos įrankis, skatinantis akinamą kitų metalų žėrėjimą. Kalvystė – tikrai gražus darbas: kiekviena kartą paimdamas įkaitusį geležies gabalą, negaliu atsigėrėti jo spindesiu. Skirtingai nuo daugumos, aš manau, jog geležis yra minkšta medžiaga; ji netrūkinėja kaip stiklas ar akmuo, bet jai galima suteikti norimas formas kaip minkštam moliui. Kalimas – unikaliausias ir labiausiai jaudinantis iš visų darbo su geležimi būdų. Momentas, kai geležis vis dar žėri, yra trumpas ir tu turi greitai keisti jos formą taip, kaip tau reikia, gerai apgalvoti formą, kol geležis neatvėso. Darbas su ugnimi ir rūpinimasis ja – svarbi kalvystės dalis. Aš įsipareigoju mylėti ir gerbti ugnį taip pat, kaip ir tie, kurie savo namus šildo krosnimi. Ugnis apvalo medžiagą ir mintis, ir tai tikrai yra universalus instrumentas, kurio energiją naudoja visi, tačiau tik nedaugelis tai supranta. Štai kodėl aš renkuosi geležį.

ALFREDAS DAULIUS (LIETUVA)

Šią kolekciją inspiravo medicinoje naudojamas metalas – titanas, iš kurio sukurtos priemonės padeda žmonėms išgyventi ar pagerinti gyvenimo kokybę. Šis metalas yra „tinkamas“ žmogaus organizmui, nes jo atžvilgiu yra visiškai neutralus.  Pastebėjau, kad šie daiktai labai dailūs, tiesiog meniški, labai preciziški, įdomi medžiagų sintezė. Visa tai pakuždėjo mintį apie jų paralelę su juvelyriniais dirbiniais.