METALOfonas: RYŠIAI
Trečioji Tarptautinė Šiuolaikinio Metalo Meno Bienalė   

METALOfonas: RYŠIAI  (2016 10 05 - 26)
 

Kurdamas menininkas dažnai pamiršta priklausantis didelei bendruomenei, nematomais ryšiais jungiančiai kūrėjus. Buvimas šioje bendruomenėje įkvepia, suteikia galimybę pažinti ir dalintis idėjomis bei atrasti naujus horizontus. Suburti menininkus į vieningą įvykį – tokia buvo prieš penkis metus pradėtos šiuolaikinio metalo meno bienalės „METALOfonas“ idėja. Šiandien bienalė vienija pasaulinę metalo menininkų bendruomenę ir yra vienintelis, tik šiuolaikinio metalo menui skirtas renginys Lietuvoje.        

Taigi ne veltui Vilniuje trečią kartą vykusi tarptautinė šiuolaikinio metalo meno bienalė kalba apie metalo ryšį. Lyg unifikuota kalba, ši, mediacines savybes turinti medžiaga, ne tik jungia menininkus visame pasaulyje, bet kartu, turi savybę per kūrybinį procesą, savotiškai „įdaiktinti” neapčiuopiamą ryšį esantį tarp kūrėjo ir aplinkos. Kiekvienas žmogus pasaulį mato savaip, skirtingus reiškinius taip pat apibūdina savais žodžiais, tad metale įprasminti ryšiai šiame „METALOfone“ išsiskleidžia autentiškais, nepakartojamais, kūrėjų pasakojimais.

Bienalėje pristatomi darbai lankytojus stebina ne tik formų įvairumu, bet ir netikėtais medžiagų deriniais. Čia įvairūs metalai jungiami su organinėmis ir sintetinėmis medžiagomis, ready-made’ais, rastais ar perdirbtais daiktais, o kūrinių pavidalai varijuoja nuo juvelyrikos funkcionalumą išlaikiusių darbų iki konceptualių, mažosios plastikos objektų. Tokia plati metalo meno panorama, subūrusi konceptualų požiūrį vertinančius menininkus, dirbančius skirtinguose pasaulio kraštuose, atskleidžia metalo įvairiapusiškumą.

Šiais metais „METALOfonas“ sulaukė ypač didelio susidomėjimo ne tik Europoje, tačiau ir Azijoje, Australijoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje, tad renginyje pristatyti net 63 autoriai iš 28 pasaulio šalių: Turkijos, Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos, Graikijos, Belgijos, Japonijos, JAV, Švedijos, Danijos, Lietuvos, Olandijos, Taivano, Kolumbijos, Kanados, Estijos, Austrijos, Anglijos, Latvijos, Pakistano, P. Korėjos, Izraelio, Italijos, Brazilijos, Tailando, Suomijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos. 

Paroda veikė (AV17) galerijoje, Aušros Vartų g. 17 ir LDS galerijoje, Vokiečių g. 2, Vilniuje. 
Projektą dalinai rėmė Lietuvos Kultūros Taryba.

Paskaitų ciklas 


2016 metais „METALOfonas: ryšiai“ pasipildė nauja programa – internetinėje erdvėje vykdomu tarptautiniu paskaitų ciklu anglų kalba. Programos metu pašnekovai iš įvairių pasaulio šalių ir mokyklų dalinosi žiniomis ir įžvalgomis apie šiuolaikinio metalo meno terpę, kūrybą, menines kryptis bei konceptualaus požiūrio derinimą su ypatingomis technologijomis. 

 

Paskaitų sąrašas:

Paskaita “Jewelry NL” su Ruudt Peters (Nyderlandai), juvelyru ir skulptoriumi, bei menininkais Liesbet Bussche, Gesine Hakkenberg, Chequita Nahar ir Ted Noten: https://youtu.be/hwl_FNEmuVE

 

Paskaita su Vincent Pontillo-Verrastro (JAV) menininku, Metalo ir šiuolaikinės juvelyrikos meno profesoriumi Viskonsino - Stauto universitete: https://youtu.be/n6RQimZ-RgI

Paskaita “Juvelyrikos ryšiai San Paule, Brazilijoje” su juvelyre Marina Sheetikoff (Brazilija): https://youtu.be/nb2zYSDsjZE

Paskaita "Vadovas (pradedantiesiems) apie Estijos juvelyrikos meną - 10 pagrindinių klausimų apie metalo meną" su juvelyre Ketli Tiitsar (Estija)

Paskaita "Jungtys tarp Telšių, Lietuvos ir juvelyrikos" su Gabriele Pranevičiūte (Lietuva), juvelyre, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių galerijos vedėja: https://youtu.be/cjUGfrbNIpY

Paskaita "Juvelyrikos menas Švedijoje" su Miro Sazdic (Švedija) juvelyre, vyresniąja dėstytoja juvelyrikos "Ädellab" departamente, Konstafack universitete, menininke Rebecca Deans (Švedija) bei Dovile Bernadišiūte (Lietuva/Švedija), juvelyre, neseniai baigusia Konstfack universitetą, "Jewellery and Corpus" programą.

AISEGUL TELLI  (TURKIJA)

Šie papuošalai sukurti pripažįstant žmogaus ir žemiau mūsų plytinčios stebuklingos mėlynos visatos ryšius. Privalome sau- goti aplinką bei gyvybę vandenynuose. Kol dar ne per vėlu, reikia sustabdyti naikinimą ir suvokti mūsų žemes supančio vandens svarbą. 

ANDREIA GABRIELA POPESCU (RUMUNIJA)

Kolekcija „Civilizacijos sienos“ – tai amžių senumo pasakojimo apie dingusį lobį, kurį paslėpė senovės Rumunijos Dakų civilizacija, atsidūrusi neišvengiamos romėnų invazijos akivaizdoje, interpretacija. Pasiūliau šį lobį interpretuoti kaip vertybę, kuri peržengia pilietybės sienas ir įsilieja į kolektyvinę atmintį. Pasiekiau tašką, kuriame bendri protėviai nustatomi ne pagal kilmę, bet pagal kultūrinę tapatybę. Giliai žemėje ar upių vagose palaidoti lobiai – atrasti, dingę ir vėl rasti. Aukso lobis. Tačiau tai daugiau nei visi tautos turtai, tai – įpėdiniams perduotas architektūros, žinių, kultūros ir istorijos palikimas. Naudojau Dakijos tvirtovių sienų, salių, koridorių ir įėjimų formas. Ant sienų likęs tvirtovės ir archeologinių kasinėjimų laiko antspaudas – atkastas ar dalinai palaidotas – primenantis purvo ir smėlio mišinį: baltų, pilkų ir auksinių atspalvių. Auksą naudojau tik kaip rišamąją medžiagą tarp plytų. 

ANDRZEJ BOSS (LENKIJA)

Kurdamas juvelyriką naudoju pagrindinį menininkų įrankį – pirštus. Šiame kūrinyje pirštai simbolizuoja gerai atpažįstamą pergalės ženklą. Mano darbų siunčiama žinia priklauso nuo puošybos elementų. Ar pridėjus tauriojo metalo, pavyzdžiui aukso, kūrinys iš tiesų atrodys tauresnis, o gal poveikis bus priešingas? Auksinis narvelis gali sukurti izoliacijos ir griežto įkalinimo jausmą – jis keičia simbolinę gesto prasmę. Turint tai omenyje, šis darbas kalba apie fiktyvią pergalę. 

  

ANJA EICHLER (VOKIETIJA)

„Femme Fragile“ yra moters įvaizdis, buvęs ypač populiarus XIX amžiaus pabaigoje. Tokia moteris patraukia dėmesį savo švelniu grožiu. Ji tyra ir silpna, jai reikia vyriškos globos. Savo darbuose remiuosi šiuo istoriniu paveikslu, taip pat Azijos kul- tūra, kur toks įvaizdis vis dar aktualus. Vis dėlto atrodyti trapiai nereiškia tokiai būti. Be to, silpnybė, jeigu ji padeda suvaldyti aplinką, gali pasirodyti besanti galia. 

ANNA VLAHOS (GRAIKIJA)

Kurdama šiuos darbus tyrinėjau vizualines dviejų savo namų kalbas. Pirmieji namai – Australija – su manimi kalbasi aplinkos formomis ir tekstūromis. Kai persikrausčiau į Atėnus, man labai ilgai trūko gamtos. Galų gale, antikiniuose artefaktuose, kylančiuose iš žemės tarsi čia augtų, atradau naują gamtą. Ji man atsiskleidė ir simboliuose, kuriuos senovės amatininkai naudodavo apibūdinti savo pasaulį. Iš antikiniam menui būdingų linijų ir motyvų kuriu modelius, kuriuos naudoju naujoms figūroms formuoti. Įkvėpta Australijos gamtos ir antikos meno, iliustruoju ir nagrinėju ryšį tarp dviejų savo namų. 

CHRISTA LÜHTJE  (VOKIETIJA)

Nuo pat pradžių labiausiai man patiko kurti iš metalo. Priklausomai nuo koncepcijos, kurią noriu perteikti, mielai dirbu su sidabru ar geležimi. Jų savybės ir išraiškos formos visiškai skirtingos. Kurti iš aukso man būtina: tai jausmingas ir gyvas metalas, tikras joie de vivre, nuostabi medžiaga darbui. Geležis yra lengvesnė, kietesnė, au naturel, juoda, nebrangi, tačiau estetiškai įkvepianti. Abu šie metalai yra geri kompanionai kasdieniame gyvenime – nuolat nešiojami jie tampa dar gyvybingesni ir žavesni. Rasti tinkamą būdą dirbti su šiomis medžiagomis yra tikras iššūkis. 

CLAIRE LAVENDHOME (BELGIJA)

Kurdama kišeninius papuošalus trokštu neregimybę (prisimi- nimus, pojūčius, esatį) pakeisti tuo, kas matoma. Taip pat ieškau jusliškumo ir kontakto, kuris užsimezga papuošalui prisilietus prie plaštakos. Sidabras šiame darbe naudojamas dėl pojūčio jį liečiant, taip pat ir dėl garso, kurį išnaudoju garsinės juvelyrikos dirbinių kūryboje. Kišeninis papuošalas ir plaštaka susisieja lytėjimo ryšiu. Rankoje laikomas metalas pamažu įšyla... 

FELICIA MÜLBAIER (VOKIETIJA)

Darbų serija „Parvus Corpus I–XV“ tyrinėja atsitiktinai sukurtų formų įvairovę.

Kiekvienas kūrinys gaminamas iš 38 gramų plieno vatos ir apdorojamas lygiai taip pat, naudojant tuos pačius įrankius. Šio proceso rezultatas – objektai, apytikriai panašių matmenų ir formų, tačiau sudarantys labai skirtingą įspūdį. 

YU HIRAISHI (JAPONIJA)​

Trijų dimensijų linijos erdvėje. Nors vamzdeliai nekintantys
ir sulituoti, keičiant žiūrėjimo kampą rodosi, kad jie juda. Šie kūriniai gali atrodyti kaip visiškai skirtingų linijų formos. Darbai išreiškia elementų įvairovę. 

KATJA TOPORSKI (JAV)

Kiekviename kūrinyje yra po du baltos medžiagos liejinių frag- mentus. Vienas iš jų smėlio laikrodžio formos, kitas – Čiurumovo-Gerasimenko kometos 3D modelis, kurį sudarė kosminis zondas „Rosetta“. Šie darbai pasakoja apie erdvę, jos sudėtingą santykį su laiku ir žmonijos pastangas surasti savo vietą pasaulyje. Trečiasis komponentas – painiai pragręžto sidabro cilindras – jungia šias dvi dalis į visumą. Kontūrai atkartoja linijas, kurias Šovė urve Pietų Prancūzijoje nupiešė urviniai žmonės, jos vaizduoja laukinių gyvūnų medžioklės scenas, perteikia kultūrinės raiškos paslaptis. Nors sidabriniai cilindrai kūriniams priduoda savitos istorijos, sidabras taip pat jungia visas tris dalis ir veikia kaip vienijanti medžiaga. 

LENA LINDAHL (ŠVEDIJA)

Šeima.
Kokie ryšiai mus sieja? Kurie iš jų stipriausi?
Kaip daugiausia iš sidabro kurianti menininkė, esu labai tvirtos nuomonės apie savo mėgstamiausią metalą. Mane visuomet įkvepia jo plastiškumas, atspalvių gausa ir pojūtis liečiant. Mes, žmonės, stipriausius ryšius jaučiame su gamta ir šeima. Nesvarbu, kokiais gyvenimo keliais eisime, visuomet nešimės ryšį su vaikyste ir šeima. Kad ir kur nuspręsime žengti, visada būsime priklausomi nuo gamtos – be jos neišgyventume. Noriu, kad mano kurtos sagės primintų apie šiuos ryšius. Manau, mums to reikia. 

MARIE - LOUISE KRISTENSEN (DANIJA)

Mano kūrybinis procesas ir pasakojamasis darbo pobūdis leidžia užmegzti ryšį su aplinkiniu pasauliu, jį apmąstyti ir suprasti. Dirbu su įspūdžiais bei nuotaikomis, kurias derinu su citatomis iš meno pasaulio. Mano kūriniai nagrinėja dizaino simbolius, kurie sudaro statišką ir atpažįstamą formą, taip pat saugo išsisklaidžiusius prisiminimus bei siurrealų naratyvą... Kuriu palaikydama intymų dialogą su tuo, kas šiuo metu vyksta aplink mane. Vonios renovacija atskleidė man visiškai naują čiaupų pasaulį. Taip pat mane žavi antraštės karščiausių naujienų skiltyje ir šlamšto aplankas elektroninio pašto programoje; atsirenku tekstus iš skyrelio „temos“ ir kaupiu tiek antraštes, tiek įkvėpimą savo kūriniams. 

MELIS AGABIGUM (JAV)

Kiekvienu darbu tyrinėju daiktiškumą ir fizinį ar emocinį ryšį, kuris atsiranda tarp kūno ir papuošalo. Našta būna įvairių formų: sunkiai sielą slegiantys apgailestavimai, nereikšmingos, įkyrios, manijomis virstančios mintys, sunkios emocijos, kylančios iš vieno žmogaus arba iš bendros patirties ir taip toliau. Į savo darbą žiūriu kaip į formas, kurios peržengia ribą tarp juvelyrikos ir skulptūros. Per užmegztą fizinį sąlytį juos nešiojant, šie skulptūriniai objektai gali sąveikauti su erdve ir individu. Našta tampa pareiga, panašiai kaip ir šių formų kūrimas virsta mano atsakomybe.

Į šiuos objektus ir dėl jų iš mano atsakomybės teka pakartotinių veiksmų patirtis – tarsi neriant vąšeliu. Dviprasmiškus, į griaučius panašius indus sukuria pasąmoningi mano rankų judesiai. Kūrybos aktas tampa davimo ir gavimo ritualu, emocinių investicijų į fiksacijas, įkyrias mintis ir problemos spendimą, materializacija. 

MICHIHIRO SATO (JAPONIJA)

Budizme sakoma, jog kol esame gyvi, pasireiškia gyvenimas, o kai mirštame – nematomoji jo forma; todėl tiek gyvenimas, tiek mirtis yra tik atskiros gyvybės formos, o ne dvi skirtingos būsenos. 

NICOLE JACQUARD  (JAV)

Šios sagės yra iš serijos, kuri vadinasi „High Tech / Low Tech“. Jos nagrinėja istorinių ir novatoriškų medžiagų dermę bei procesus.

Visos sagės susijusios su praeities paleidimu (cinkuoto plieno ir veltinio detalės) bei atkreipia dėmesį į naujų santykių pradžią (lazeriu išgraviruotos emaliuotos ankšties formos). Per metalo ir ornamentikos derinį stengiuosi vizualiai perteikti „paleidimo“ grožį ir žmogaus kovą arba ryšius, kurie gali atsirasti judant
į priekį. 

NIK HANTON (NAUJOJI ZELANDIJA)

„Neapdorotus prisiminimus užrakiname miniatiūriniuose rū- muose, kad galėtume juos išsitraukti ir apžiūrėti iš visų pusių. Nutolus nuo jų, šie netampa nė kiek mažiau realūs. Tik leng- viau pakeliami.“ (Nik Hanton)

Šią seriją sudaro keletas „Atminties Rūmų“, kurie susideda
iš kūrėjos praeities akimirkų, siejančių ją su dabartimi. Įvairių rūšių metalas išreiškia atskirų rūmų turinį. Kai kurie jų suapvalinti, svarūs ir sunkūs nešti, kiti – šviesūs ir aštrūs. Šių prisiminimų manifestacija – kaklo papuošalai – kuria ryšį tarp menininko vidinio ir išorinio pasaulių, kurie pasireiškia per metalo naudojimą. 

RIA LINS (BELGIJA)

Tarpasmeninių santykių nuostaba ir prisitaikymas prie visuomenės įvairovės yra dažnai apčiuopiami mano darbuose. Darbai, kurti naudojant audimo techniką, primena senas pinigines arba grandininius šarvus. Atrodo, jog jie tuo pačiu metu ir istoriniai, ir šiuolaikiški. Žmonės mano kūriniuose gali pajusti istorijas arba bendras patirtis, net jeigu jų sąmoningai ir nesuvokia. Kai darbas baigtas, prisiminimas jau yra radęs savo vietą ir nebėra reikalo aiškinti jo paties ar jo detalių. Nešiojamas ir demonstruojamas darbas įgauna laisvę egzistuoti ir praturtėja.

Darbas „Prisiglaudimas“ yra atminimui skirtas kūrinys. Jį paga- minti mane įkvėpė istorija apie moterį, kuri prie suknelės pakraščio buvo prisisiuvusi medžiagos skiautes, primenančias anapilin išėjusį žmogų. Į šį darbą taip pat galima įsidėti konkretų žmogų primenančias smulkmenas. 

ROMUALDAS INČIRAUSKAS (LIETUVA)

Šiuo kūriniu bandau įprasminti ryšį tarp KŪRĖJO ir kūrėjų. „Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius

sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko. Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. Tai buvo vakaras ir rytas – trečioji diena.“ (Pr. kn. 1: 11-13) 

RUUDT PETERS (NYDERLANDAI)

Per pasaulį keliaujame kojomis, tačiau nesuvokiame, kad pėdos ne vien tik mus nešioja. Jos mums yra labai reikalingos judėjimui, bet jomis mes taip pat suleidžiame šaknis į žemę. Pabrėžiu suvokimą apie savo, kaip juvelyrikos kūrėjo, vietą kūno ir proto pasaulyje. „Terram“ man padeda apjungti mikro ir makro kosmosus, pasaulį virš mūsų ir po mumis. Žengti žeme. 

SERENA HOLM (ŠVEDIJA)

Sengen-Sama yra Japonijos vaisingumo deivė. Pasak legendos, Sengen-Sama galios padeda pražysti gėlėms, panašiai ir mūsų gyvenimus ji gali papuošti brandos žiedais. Ji taip pat yra vyšnių žiedų, kurie simbolizuoja gyvenimo grožį ir trapumą, esencija. Manojoje „Sengen-Sama“ grandinės padarytos iš žalių atspalvių begalybės ženklų kilpų, kurios baigiasi gėlėje, pagamintoje iš lieto sidabro, emaliuoto visomis vaivorykštės spalvomis, ir penkiomis ties klubais sujungtomis lėlėmis. Jos vaizduoja žmogiškuosius gebėjimus. Penkis pojūčius: regą, klausą, kalbą, vaizduotę ir humorą. Vienai iš jų pritaisytas protezas, simbolizuojantis tiek laikinumą, tiek kūrybą. „Sengen-Sama“ simbolizuoja mūsų ryšį su gyvenimu ir vieni kitais. 

WU CHING CHIH (TAIVANAS)
Rastus objektus elektrinio formavimo technika paverčiau metaliniais ir emalio pagalba atkūriau jų pradinę spalvą bei formą. Mano darbų siunčiama žinia – tai klausimas, ar rastų daiktų vertė išlieka ir po transformacijos. Be to, kūrinys liečia juvelyrikos ir skulptūros sampratas, nes papuošalų funkcionalumą vertinu kaip dalinę objekto formą. Taigi, kūrinys jau nebetarnauja vien kaip funkcija, bet taip pat išreiškia mikro-skulptūros idėją. Ši darbų grupė pagaminta laikantis skulptūros koncepcijos, o kalbant apie medžiagiškumą, sukurtas švelnių ir šiurkščių tekstūrų kontrastas. 

VITA PUKŠTAITĖ (LIETUVA)
Ar ryšys tarp atsitiktinumų yra atsitiktinis? Kūrinio naudojimo instrukcija: paverčiamas horizontaliai, papurtomas, atverčiamas į vertikalią padėtį, pakabinamas. 

 

ANA CRISTINA BERRIO (KOLUMBIJA)

Plokštumos yra tarsi gyvos būtybės. Jose klesti patirtys, jausmai, susitikimai ir kasdienis gyvenimas, kuriuo jas užpildome; plokštumos plečiasi teritorijoje ir skleidžiasi formomis, sudarančiomis topografiją. Mūsų judesiai kuria ryšius tarp kūrinio, kūno ir panaudotų medžiagų, jie formuoja žmogaus kūno topografiją. 

ANNE - SOPHIE VALLÉE (KANADA)

Per savo kuriamus papuošalus siekiu suteikti platformą sąveikai inicijuoti ir plėtoti ryšį su juos dėvinčiu žmogumi. Žaidimas suteikia begalines galimybes ištrūkti iš įprastos kasdienybės ir kviečia įsitraukti į neįprastas situacijas, abejoti realybės idėja. Kadangi žaidimo principas leidžia jautriai komunikuoti patirtį, jis turi potencialo susieti ir suderinti asmeninį bei socialinį kūną neracionaliu lygmeniu.

Laisvai žaisdami ir improvizuodami galime atsijungti nuo fizi- nio pasaulio ir pasiekti kitas erdves. Savo kuriamais papuošalais siekiu, kad jį nešiojantis žmogus aktyviau dalyvautų sprendžiant galimą kūrinio formą, paskirtį bei reikšmę, tokiu būdu tvirtėja ypatingas asmens ryšys su papuošalu. 

ANNELI OPPAR (ESTIJA)

Kuriu, nes noriu suprasti santykį tarp metalo ir žmogaus. Situacijos, kurios nuolat progresuoja, tampa nepažįstamos, nežinomos ir keistos. Dėl nežinia kokios priežasties šios situacijos susiklosto nuolat ir nėra iki galo suprantamos. Todėl jaučiu poreikį įsikišti.

Mano santykis su metalu yra gana atsargus. Noriu išsaugoti savybes, kurias medžiaga jau turi. Pavyzdžiui, jei medžiagos paviršius jau pradėjęs irti, stengiuosi jo nesunaikinti. Jaučiu savo buvimą šioje akimirkoje. Mano veiksmai gali deformuoti objektus, tačiau tai gali nutikti ir be mano įsikišimo. Mano užduotis yra ne ką nors pakeisti, bet pridėti. Tokiu būdu užmezgu ryšį su gamta. Taigi mano, kaip menininkės, dalyvavi-mas šiuo požiūriu yra labiau tylus nei garsus. 

ARIC VERRASTRO (JAV)

Neseniai persikėliau gyventi už miesto ir tai paliko tuštumą mano gyvenime. Kiekvieno papuošalo kūrimas man tapo būdu užpildyti šią tuštumą ir apmąstyti daugelį gyvenimo mieste aspektų. Mano darbų formos yra architektūrinės, modulinės, pagamintos iš plieno, tai klestinčios, energingos aplinkos alegorijos. Formų variacijos nusako įvairovę ir tampa mirksinčių šviesų bei gražaus muzikinio gatvių chaoso nuorodomis. Plienas nudažytas ryškiomis spalvomis, kurios suteikia gyvybės šaltai, kietai medžiagai. Dygsniavimas minkština griežtas formas ir kuria komforto bei pasiekiamumo jausmą, atitinkantį nostalgiją, kurią jaučiu gyvenimui mieste. Siūlai simbolizuoja metaforinę individo laiko juostą, kelią, vingiuojantį per judrias gatves. Kiekvienas siūlės dygsnis žymi žmogų tarp daugelio kitų. Žmogaus kūnas užbaigia papuošalą, kaip žmonės užpildo ir suteikia gyvybę architektūrinėms erdvėms, išreiškia gyvybingumą bei ryšį, kurį jaučiu su mieste gyvenančio žmogaus patirtimi. 

ELA CINDORUK (TURKIJA)

Labai mėgstu orchidėjas. Jos gražiai žydi, gražiai ir vysta. Man taip patiko formos, kurias gėlės įgavo džiūdamos ant stiebų, kad palikau jas vysti neliestas.

Sudžiūvusias orchidėjas padengiau variu ir sidabru naudoda-ma elektros formavimo techniką. Jos tapo nemirtingos. Padengus sidabru jos buvo nuvalytos smėliasrove, apipurkštos dažais ir padengtos patina. Daugiausia kūriau vėrinius su kuo įmanoma paprastesnėmis grandinėlėmis, siekdama pabrėžti orchidėjų grožį. Kiekvienas papuošalas yra unikalus. 

DOVILĖ BERNADIŠIŪTĖ (LIETUVA)

Juvelyrika kalba apie architektūrinių erdvių ir žmogaus kūno ryšį perteiktą industrinėmis medžiagomis. Pavydžiui, apie tai, kaip statybinės medžiagos, kurios nusako erdvę, paveikia žmogaus kūną ir kaip šis ryšys gali būti išreikštas medžiagiškumu. Aliuminio puta, kurią aš naudoju savo juvelyrikoje, suteikia darbams galimybę būti didelės apimties, bet lengvo svorio. Juvelyrika kalba apie ryšius tarp žmogaus kūno ir erdvių, konkrečiai – tranzitinių erdvių ir galimybių tokiems objektams kaip juvelyrika kasdienybėje veikti kaip tarpininkams. 

DUKNO JOON (JAV)

Kai dėvėtojas lanksto pirštą, apmautą vyriais sutvirtintais žiedais, sparnelių pora plasnoja. Šie interaktyvūs mosuojantys sparnai ant piršto galiuko sukelia jausmą tarsi laikytum rankose trapią gyvybę. Kalbant apie kūrybos procesą, pagrindines dalis sumodeliavau kompiuteriu, atspausdinau 3D spausdintuvu ir atliejau. Mechaninės dalys pagamintos iš vamzdelių ir vielos naudojant tradicinę sidabrakalystės techniką. Šis naujos technologijos ir tradicinės rankų darbo technikos susiliejimas naikina ribas tarp dizainerio, inžinieriaus ir meistro bei išlaisvina mane kaip kūrėją. 

ELISABETH HABIG (AUSTRIJA)

Sukurti papuošalų seriją „Radici dell’Anima“ mane įkvėpė gamta. Darbai augo labai intuityviai – lyg medžiai, tačiau ne derlingoje žemėje, o mano delnuose. Jų sodas yra žmogaus kūnas, kuriame papuošalai – tarsi kirminai. Liejimo formos liečiai yra jų šaknys, rodančios, kur kūriniai turi būti ir kaip jie pagaminti. Šie liečiai palikti specialiai kaip estetinis elementas, žymintis ryšį tarp kūrinio ir kūrybos proceso – ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu lygmeniu. „Radici dell’Anima“ (tai reiškia „sielos šaknys“) rodo, kaip darbai yra susiję su mano asmenybe ir manimi. Ši serija jungia mano vidinius kontrastus, kurie randa formą metale. 

YING - HSIEN KUO (EUNICE) (ANGLIJA)

Šis projektas skirtas žmonėms, kurie kada nors kankinosi dėl meilės. Kiekvienas metalinis žiedas simbolizuoja būtybę. Dėl sunkios jėgos metalo žiedai bėgant laikui pamažu nusileidžia žemiau, o jų svoris lemia greitį, kuriuo jie leidžiasi. Taip perteikta Søreno Kierkegaardo „Kryčio teorija“, kalbanti apie nerimą. Metaliniai trikampiai simbolizuoja psichologo Roberto Sternbergo „Trikampę meilės teoriją“, pasakojančią apie santykius. Tvirtos juostos naudojimas materializavo sudėtingas emocijas, kurias išgyvename nemaloniuose santykiuose. Juosta vaizduoja minties būseną. Ji prilimpa prie bet ko ir tokiu būdu pasisavina. Minimalistinė forma ir metalo tvirtumas atskleidžia pagrindines šios medžiagos charakteristikas. Tai leidžia metalo detalėms tam tikru būdu sąveikauti su juosta; detalių ridenimas, kritimas, taisymas ir laikymas yra veiksmai, kurie siejasi su jo formomis. 

HESTER POPMA VAN - DE KOLK (NYDERLANDAI)

„Pasaulio auksas“ – tai sukibusios auksinės figūros, primenančios mūsų pasaulio žemėlapį. Įsižiūrėjus paaiškėja, kad šios figūros yra SIM kortelių formos, tai – matoma dalis nematomo komunikacijos pasaulio, kuris susieja žmones, kultūras, įmones ir per sekundės dalį apima didžiulius atstumus. Išėmus jas iš telefonų, kortelės nustoja komunikuoti. Paskutiniai informacijos fragmentai užrakinami šiose aukso formose ir ryšys nutrūksta. Ar iš tiesų taip? Galbūt ryšiai, kuriuos kada nors užmezgėme naudodamiesi šiomis kortelėmis, įkvėps naujoms mintims ir dėvėtojas įkraus papuošalą naujomis unikaliomis reikšmėmis. 

HOLLAND HOUDEK  (JAV)

Ši darbų serija orientuota į medicininius implantus, kūną ir įkūnytą patirtį. Medicininiai implantai yra ryšiai, kurie į visumą jungia suskilusius kūnus, o metalas susijungia su organinėmis medžiagomis, kad pailgintų ir pagerintų milijonų žmonių gyvenimus. Šie rankų darbo objektai šlovina labai individualų ir asmeninį protezų ir operacijų pobūdį, primindami memento mori sąvoką ir trapią žmogiškąją prigimtį. Įkvėpta realių me- dicininių implantų aš iš naujo sukūriau šiuos prietaisus skirtus įsivaizduojamiems kūnams. Noriu, kad žiūrovai apsvarstytų savo kūniškumą ir įsivaizduotų nesamą šiame darbe atvaiz- duotą anatomiją. 

ILZE KIBURE (LATVIJA)

Mano seneliai Ieva ir Žanis man paliko nuostabų palikimą. Jie
abu buvo amatininkai. Apjungiau vyrišką, sunkų ir nešvarų savo senelio metalo apdirbimą su moteriškais, švelniais močiutės rankdarbiais – sunėriau juos į juvelyrikos kolekciją „Paveldėjimas“. 

JEE HYE KWON (JAV) 

Šie papuošalai yra įkvėpti tiek organinių formų, tiek architektūros, ypač vis dar statomų pastatų. Visos detalės ir elementai, naudojami statybose, yra gražūs, įskaitant armatūrą, gelžbetonį ir „skeletines“ medžio sijas. Tačiau ir geriausiuose darbuose dvasingumas taip pat yra svarbus komponentas. Naudoju geometriją ir struktūrines jėgas, kad išreikščiau galią, formuojančią mūsų emocinius gyvenimus. Čia susijungia akytos konstrukcijos, kurios iliustruoja biologinį ryšį tarp milžiniškos pramonės ir gamtos dizaino. Galiausiai aiškūs dydžių ir formų skirtumai kuria judesio ir organinio augimo jausmą. Naudojant klasikinės auksakalystės technikas kiekviena detalė kruopščiai pagaminta, o kiekvienas elementas yra sulituotas rankomis. Aš siekiu išreikšti žmogiškosios patirties intensyvumą ir sudėtingumą per skirtingas architektūrinės erdvės perspektyvas, išlaikant lengvumo, lankstumo bei skaidrumo pojūtį. 

JOO HYUNG PARK  (PIETŲ KORĖJA) 

Netikėtai atsirado galimybė sulaužyti kūrinį, kurį, kaip juvelyrė, laikiau idealiu. Tikėjausi nedaug. Tačiau man pavyko atrasti kitokį grožį, kuris vis dar buvo susijęs su manimi. Kalbant apie tobulumą, negali būti jokių alternatyvų ar kompromisų. Tačiau grožis, kilęs iš manojo idealo neigimo, paskatino galvoti apie galimybę atrasti kitokį grožį, kurį taip pat galima laikyti kitokia tobulybe. Lydant, daužant ir lupant paviršių nuo tobulo objekto sugebėjau sukurti darbus, kurie atskleidė man kelią į savęs atradimą. 

KAMRAN BABRAK (PAKISTANAS) 

Metaliniai žmonių saitai. 
Metalą ir žmoniją jungiantis ryšys yra toks pat senas kaip pirmojo žmogaus gimimas. Geležis (Fe) kraujyje prisijungia prie sistemos, kuri teikia energiją. Kuo stipresnės laidžiosios kraujyje esančio metalo savybės, tuo daugiau energijos organizmas gauna.
Tokių metalų kaip Au ar Ag atominės būsenos dėl didelio laidumo turi daugiau magiškų savybių nei bet kuris kitas metalas. Šie kraujo ryšiai yra universalūs ir paverčia kiekvieną žmogų natūraliai lygiu kitiems, suvienija žmones efektyviau nei bet kokia kalba. Tai bendra kolektyvinė patirtis, išgyvenama per mūsų kraujo kodą. Turint tai omenyje, mano darbas tyrinėja ryšius, žmogaus kūną siejančius su „Corpus“ tradicijomis. Kūrinio tikslas – pastebėti ir ištirti žmonių ryšius, užmezgamus bendrai dalijantis ir naudojant tauriuosius ir netauriuosius metalus kasdieniame gyvenime, tradiciškai bei kolektyviai, per amatus, technikas, naudojamus objektus, puošybą ir per visuotinai pripažintas idėjas. 

KATE BAJIC (ANGLIJA) 

Mane visuomet traukė darbas su metalu. Kadangi mieliau dirbau iškart su medžiaga, o ne su eskizu, kuomet mokiausi juvelyrikos, iš žalvario sukūriau mažyčių sudėtingų modelių su variniu pleištu. Su medžiagomis dirbu intuityviai ir leidžiu joms mane vesti kūrybos procese; sėkmingi atsitiktinumai bei atradimai gali tapti naujo modelio pagrindu.

Šis mano kūrinys įkvėptas kerpių ir siekia ne tik sukurti puošnų, juntamą, tinkamą nešioti papuošalą, bet taip pat paveikti abu – ir papuošalo nešiotoją, ir iš šono žvelgiantį – stebinančiais būdais, pridėjus smulkmenų, tokių kaip cheminio junginio struktūros, kurios susijusios su tam tikromis kerpių rūšimis ir jų funkcija platesniame pasaulyje. 

KIM JI-YOUNG  (PIETŲ KORĖJA) 

Ramiai sugulėme lygia linija 

ir užsimerkėme, kad išvystume dalykus, kurie vien akimis nematomi.

Norėčiau, kad kur nors būtų reali stotis pavadinimu Amžinybė...

yra vienas tiesus kelias

ir mes leidžiame savo gyvenimus vis neišklysdami iš šio kelio, bet be mūsiškio yra ir daugiau takų.

Kiti žmonės sako, kad jų keliai tiesūs.

Mano studija yra tarp Šiaurės Korėjos ir paliaubų linijos iš spygliuotos vielos.

Metalas gali padalinti

ir sukurti ribą, kai pabaiga nežinoma.

Šiandien metalas vėl svajoja. Kaip Mėbijaus juosta. 

LITAL MENDEL  (IZRAELIS) 

Sukūrus kelias labai jautrias kolekcijas su pasikartojančiais raštais, tvarka ir struktūra, man visa tai įgriso. Panorau naikinti, deginti, plėšyti papuošalus. Savo darbuose bandžiau užfiksuoti tikslų momentą, kai sukurtas objektas tampa deformuotu – kūriniai vis dar aiškiai siejasi su ankstesnėmis mano kolekcijomis, tačiau jau yra mažiau suvaržyti, mažiau planuoti, galbūt net beatodairiški. Kūrybos procese papuošalus iš ankstesnių kolekcijų manipuliavau įvairiomis medžiagomis, taip išsaugojau kai kurias objektų detales, o kai kurias sudarkiau. 

LOUISE SEEJEN TEN HOORN  (IZRAELIS) 

Tvirtas juodas kvadratinis plieno rėmas priešgyniauja minkštai, baltai, aptakiai sidabro formai. Kartu jie išreiškia vieningą prie- šiškų jėgų viziją. „Rojaus ir pragaro santuokoje“ poetas, daili- ninkas ir grafikas Williamas Blake’as dvilypumą apibūdino kaip kūrybos šaltinį ir būtiną egzistavimo sąlygą. Metalas suteikia galimybę perteikti tiek kietumą, tiek minkštą grakštumą – tai atsiskleidžia išvaizdoje bei išdirbimo procese.

Šis vienetinis darbas sukurtas drožinėjant rankomis, liejant ir konstruojant. 

MARIE GREWENIG (VOKIETIJA) 

Kurdama naudoju man geriausiai pažįstamą ir intymiausią išraiškos priemonę – savo kūną. Jis man padeda įsivaizduoti gestus, jausmus ir emocijas, susijusias su skirtingomis pras- mėmis. Stengiuosi sutelkti dėmesį į tas kūno dalis, gestus ar veiksmus, kurie atrodo pasaulietiški ir akivaizdūs. Kūno įspaudai formuoja naujus kūnus. Jie atrodo pažįstami, bet tuo pačiu metu keisti ir neapibrėžti.

Nagrinėdama RYŠIŲ temą susitelkiau į klausymo aktą. Klausy- masis yra mūsų kasdienio bendravimo pagrindas ir svarbus ryšys mūsų bendradarbiavimui. Jis pernelyg dažnai vertinamas kaip natūralus ir nėra pakankamai gerbiamas. Savo darbu akcentuoju tinkamą klausymąsi ir jo vertinimą. 

MASAKO ONODERA (JAV) 

Kadangi dirbu su metalu, domiuosi antikvarinėse parduotuvėse randamais pasidabruotais, šiandien buityje retai naudojamais namų apyvokos reikmenimis. Sunku išlaikyti gerą jų būklę ir nesugadinti sidabro paviršiaus. Šie labai mažos piniginės vertės objektai praeityje kažkieno namuose įkūnijo šeimos palikimą ir tapo moteriškosios giminės šeimos narių simboliais.

Šie objektai egzistuoja dešimtmečius, šimtmečius ar net dau- giau nei tūkstantmetį. Jų funkcijos laikui bėgant transformuojasi iš utilitarinės į simbolinę, iš tiesioginio naudojimo į ritualinį, netiesioginį panaudojimą. Nepaisant to, kad yra negyvojo pasaulio daiktai, jie kuria erdvės ir laiko pojūčius, kuriuos sukelia jausmas juos liečiant ir matant. Žaviuosi jų ramybe, lankstumu, bet tuo pačiu ir tvirtumu. Šie objektai įkrauti savo istorijomis ir funkcijomis, taip pat rankų, kurios juos lietė, pėdsakais. 

NAZAN PAK  (TURKIJA) 

Aš visuomet žavėjausi reprodukcijomis ir atsikartojimais, kurie sudaro didelę gyvenimo dalį. Mano darbai taip pat susideda iš pasikartojančių geometrinių formų, daugiausia rutulių, rutulių pusių, įvairių jų kombinacijų ir deformacijų, derinių. Šiose kompozicijose pasiekiau harmoniją, tekstūrą ir raštą daugindama, išplėsdama ir mažindama šias dviejų ar trijų dimensijų detales. Šių bruožų išryškinimui lankstumo suteikia emalis. 

NIKLAS LINK (VOKIETIJA) 

Ryšiai
Ryšiai mintyse
Jeigu...?
Jeigu išgyvenčiau karą?
Ar tai butų užrašyta man ant veido? – Nuo kaukės suteikiamos laisvės iki asmeninio karikatūros potėpio, iki simbolio bendrybės. Tai yra pagrindiniai mano juvelyrikos aspektai. Tuščiaviduriai objektai, pagaminti iš plieno, visuomet užgimsta eskizuose, kurių pagrindas – autoportretai. Tokiu būdu pradeda egzistuoti standartiniai trimačiai vaizdai. Į šias sages įtaisiau sintetinių karo žaislų detales siekdamas paskatinti diskusijas šiais klausimais. 

  

ROBERTA PAVONE (ITALIJA) 
Formuoti metalą skirtingomis kalbomis jaučiant tą pačią aistrą. 

RŪTA JURKŪNAITĖ-BRUOŽIENĖ  (LIETUVA) 

Tai, kas sutverta, nebūtinai turi turėti visas tobulo tvarinio savybes. Tegu šviesa mainosi su šešėliais, mirga ir žėri, o siūlų gijos įauga į plieno tinklą, jame palikdamos žymę. 

SIMONA GIRELLI (ITALIJA) 

Mano projektas susijęs su alternatyviu medžiagų panaudojimu
ir perdirbimu. Šis darbas yra visumos palydovinis vaizdas, kuriame geometrinės PVC detalės simbolizuoja valstybes, žmones, tradicijas, o metalas – juos vienijantį elementą. Saitai, kurie pašalina atstumus ir sukuria neišardomus ryšius... saitai, kurie pašalina erdvę ir laiką sujungdami praeitį ir ateitį, senovę ir šiuolaikiškumą... saitai, kurie yra įsišakniję aplinkoje, griaunantys ribas bei sienas, puoselėjantys amžinus dialogus. 

UNA MIKUDA (LATVIJA) 

Žmogų sukūrė gamta ir kiekvieno žmogaus grožis jam buvo duotas gamtos. Motina gamta yra kaip nesuvokiama, nežaboto grožio moteris, o žmogus – jos dalis. Ji turi neapčiuopiamos jėgos, kuria gali tuo pat metu kurti ir naikinti. Ji nenuspėjama ir nesuvaržoma. Aš suvokiu dalį šios sunkiai perprantamos, gražios gamtos jėgos, nustatau konkretaus pavidalo bei formos ribas ir suteikiu žmonėms galimybę puoštis. Kuriu sąveikas – gamtos sutvertas žmogus puošiasi jos grožiu.

„Natūrali blondinė“ – natūralus auksinis grožis iš apčiuopiamos formos – lino. Lino pluoštas suderintas su metalu ir jo sustiprintas nepraranda savo nesutramdyto grožio. 

BRICE GARRETT (JAV) 

Naudojant metalą ir gamybos procesus kaip konceptualų pamatą šis darbas per juvelyrikos perspektyvą bando suderinti šiuolaikines ir tradicines reprodukcijos, ekonomikos, produktyvumo ir vertės ideologijas. Per medžiagą keliauju po asmeninius galvosūkius tarp efektyvumo ir autentiškumo.

Liejimo forma turi vienintelę funkciją – atgaminti negatyvinę viduje esančią ertmę. Po kiekvieno liejimo išardau, dekonstruoju formą, taip sunaikindamas jos vienintelį tikslą. Kūriniai vystosi ir atsiranda naujas papuošalas, išnyksta originalaus objekto pėdsakai.

Juvelyriniai dirbiniai, būdami estetiški, yra įsišakniję kūne, tačiau išlaiko fundamentalų judrumą fiziniame pasaulyje, įkūnija intymumą, viešumą ir visuomeniškumą. Per tyrinančią dekonstrukciją ir pasireiškimą juvelyrikoje jie tampa mūsų kūnų pratęsimais. 

EGLĖ ČĖJAUSKAITĖ-GINTALĖ (LIETUVA) 

Jungtys: pernešančios, jungiančios, slepiančios, maskuojančios skirtingus ryšius. 

KÄTRIN BELJAEV (ESTIJA) 

Lengvos sagės, pagamintos iš plonų metalo lakštų, yra dalis serijos „Thule“, kurią sukūriau anksčiau. „Vėjo nublokšti“ – piešimas ranka ir metalo formavimas, kaip seno popierinio laiško vėjyje, įkūnija greitį ir natūralias tekstūras. 

KATRIN FEULNER  (VOKIETIJA)

Vokiškas žodis arbeiten arba angliškas work (liet. „dirbti“, „veikti“) reiškia tiek procesą, tiek rezultatą. Man dirbti, atlikti darbą, reiškia užmegzti ryšį su mane supančiu pasauliu. Tai sąsaja tarp socialinės, protinės ir fizinės veiklos. Mano papuošalai pagaminti iš rastų metalinių objektų. Dažnai nežinau jų pirminės funkcijos ir konteksto. Išardau juos ir per intensyvų ir lėtą augimo ir vystymosi procesą kuriu skulptūrines, nešioti tinkamas formas. 

MAJA HOUTMAN (NYDERLANDAI ) 

Sagė arba apsiausto smeigė „Fibula Nubifera“ tiesiogine prasme yra ornamentas, skirtas sujungti; plonytės sidabro vielos visas palaidas dalis suriša į tvirtą visumą. 

MARINA SHEETIKOFF (BRAZILIJA)

Papuošalai yra ant kūno dėvimi ženklai, kurie susieja žmones savo vizualine kalba.

Šie amuletai yra kūriniai, įkvėpti kaip apsaugos ir jėgos šaltiniai. Špygos ir pipiro formos, inspiruotos tradicinių Brazilijos „balangandan“ apyrankių, kurios nuo seno simbolizavo jėgą, sklindančią šviesą, gyvybingumą ir apsaugą dvasiniu lygmeniu. Niobis – metalas, suteikiantis palaimingą galimybę tyrinėti jo didingas spalvas, atsispindinčias oksidacijos paveiktame paviršiuje. 100% nesukeliantis alergijos, prisilietęs nedelsiant pasiekiantis kūno temperatūrą – jis puikiai tinka juvelyrinių dirbinių gamybai. 

RUDEE TANCHAROEN (TAILANDAS) 

Laikinai susiję
Kas esame tu ir aš?

Kas kitas, jeigu ne dulkių gniutulai, suspausti savasties, laukiantys dienos, kai vėl suirsime į smulkias dulkeles.

Vis dėlto kol egzistuojame, kenčiame.

Dėl aistros būti ir nebūti, turėti ir neturėti.

Kamuojamės, kovojame, giname, aukojamės, randame pasiteisinimus nekęsti ir mylėti.

Taip esame susieti vieni su kitais.

Ryšys yra neišvengiamas, bet suprasdami, kad jis tik laikinas, galime išvengti savasties ir kančios.

Ar manai, kad harmonijoje dvi skirtingos esybės gali egzistuoti taikiai?

O jeigu harmonija yra ne raktas, bet spąstai?

Harmonijos paieška niekuo nesiskiria nuo kitos identiškos poros ieškojimo.

Ne vien objektų, bet ir mūsų žmogiškosios visuomenės.

Jeigu tikslas yra taikiai egzistuoti drauge, tuomet esmė yra „taikiai egzistuoti drauge“, harmonijoje ar be jos. 

RAMUNĖ JUNDAITĖ-MISEVIČIENĖ  (LIETUVA) 

Išsilaisvinęs, milžiniškas, besvoris, pripildytas oro jis sklando dangaus mėlynėj. Tai – jo kelionė laiku, prisiminimai apie vaikystės svajonę, norą pakilti ir ištirpti danguje. Skrendantis oro balionas priverčia pažvelgti aukštyn ir ši momentinė vizija, išgyventa emocija, suvokiama kaip laisvė, iliuzija ir siekiamybė, išlieka atmintyje. Pamatyta akimirka inspiravo sukurti sages „Skrendantys“, kurios savo koncepcija priartėja prie objekto suvokimo. „Skrendantys“ pavirto į savotiškus tarpininkus tarp žemės ir dangaus. Tai istorijos tęsiniai, kurie sako, kaip galėtų būti. Tai sielos skraidymai, ryšys su kitu – mums nepasiekiamu, pasauliu. Lengvumas, kintamumas ir siekiamybė. Šie saitai mus riša su anapusine erdve. 

VINCENT PONTILLO-VERRASTRO  (JAV) 

Terminas „analogiškas“ apibūdina panašumą, kuris leidžia nustatyti analogiją. Daroma išvada, kad du dalykai – arba daugiau – tam tikrais atžvilgiais dera ir greičiausiai derės su kitais.

Terminas „analogiškas“ tiesiogiai taikomas „daiktams“, fiziniams, apčiuopiamiems daiktams, priklausantiems iš esmės skirtingoms kategorijoms, tačiau nepaisant to, turintiems daug panašumų. Sąvoka „analogiškas“ daugeliu atžvilgių apibūdina mano požiūrį į studiją ir meno kūrybą, kuomet kasdienėje praktikoje integruoju skaitmenines gamybos technikas ir medžiagas. Sintetindamas analogiškas savybes siekiu sukurti vizualinį pokalbį, atspindintį daiktinę kalbą ir pasisavinimą. 

ANDREA WHITE (JAV) 

Per visą žmonijos istoriją metalas buvo statuso perteikimo simbolis ir priemonė. Metalams įvairios kultūros suteikdavo skirtingas prasmes, tačiau atrodo, kad kiekvienas metalas turi savo kalbą, kurią gali interpretuoti bet kas. Kaip su metalu dirbanti menininkė privalau suprasti, ką medžiagos perteikia žiūrovui ir kaip šios interpretacijos dera su mano intencijomis kuriant papuošalą. Ryšys, užmezgamas formuojant kūrinį, kyla iš metalo ir jo prasmės įvertinimo. Galų gale metalas išlaiko savo kultūrinę ir geologinę reikšmę, o taip pat leidžiasi prakalbinamas kūrinio. „Šviesa“ byloja apie santykius tarp kultūrinės relikvijorių svarbos ir nesuvaldomų medžiagų savybių. 

JORDI APARICIO   (ISPANIJA) 

Pereidamas nuo brangiųjų medžiagų prie pačių primityviausių noriu pabrėžti metaforines niuansų, atspalvių, skirtumų ir tuštumos reikšmes. To rezultatas – serija subtilių ir giliaminčių darbų, kuriuose išreiškiu manyje gyvenančias baimes ir manijas. 

DITĖ DILGINIENĖ (LIETUVA) 

Komunikacija (lot. communicatio „pranešimas, suteikimas“;
iš lot. communico „darau bendra, bendrauju“; plg. communis „bendras“) yra apibrėžiama kaip keitimasis informaciniais ženklais. Tai – prigimtinis visų gyvų organizmų poreikis. Absoliutus jos nebuvimas individo atžvilgiu visada liudija nuosmukį, nykimą ir žūtį. Priešingu atveju – klestėjimas ir augimas. Tad šis darbas yra tarsi savotiška odė koreliacijai – padėka visiems, kurių ištartas žodis leido atrasti naujus kelius ir naują egzistencinį svorį. 

MINNA KARHU  (SUOMIJA) 

Ryšiai gali būti geri arba blogi, arba ir tokie ir tokie tuo pačiu metu. Ne visuomet žodžiai yra būtini nusakyti tam tikrus dalykus. Tyla yra galingas išraiškos būdas ir kartais pakanka vien jos.